Praėjusį ketvirtadienį, tik pasibaigus rajono tarybos posėdžiui, į pasitarimą rinkosi Saugaus eismo komisija (pirmininkas Erlandas Andrejevas) aptarti susikaupusių klausimų, priimti sprendimus.    

Saugaus eismo komisijai (SEK) prašymą pateikė Užusalių sen. Šešuvos kaimo gyventojai (20 parašų). Jie prašo inicijuoti dviejų kelio ženklų „Motociklų eismas draudžiamas“ įrengimą. „Prašymo pagrindas – chuliganiškas intensyvus ne Šešuvos kaimo gyventojų pasivažinėjimas kaime keturračiais ir kroso motociklais. Šešuvos kaimas tapo ekstremalių pojūčių trasos Šešuvos k.-Karmėlavos vandenvietė atkarpa. Užtikrinant Šešuvos kaime saugų transporto ir pėsčiųjų eismą, kelio ženklus „Motociklų eismas draudžiamas“ būtų tikslinga įrengti Panerio ir Kalkinės g. sankryžoje prieš maisto produktų parduotuvę bei kitoje kaimo pusėje prie įvažiavimo į Šešuvos kaimą prieš tiltą per Šešuvos upelį“, –rašoma prašyme. SEK prašymui pritarė.        

Gėlių g. (Jonavoje) gyventojų vardu į SEK kreipėsi T. A.: „Prašome Saugaus eismo komisijos peržiūrėti mūsų prašymą ir, jeigu būtų įmanoma, pastatyti papildomus kelio ženklus Jonavos Gėlių gatvėje: „Sustoti ir stovėti draudžiama“ arba kelio dangos ženklinimą – „geltonus kvadratus“. Dėl Gėlių gatvėje esančio vaikų lopšelio-darželio „Bitutė“ susidarė neįmanoma padėtis. Gėlių gatvėje darbo dienomis 08.00-09.00, taip pat 16.00-17.30 val. nebeįmanoma gatvės gyventojams išvažiuoti, įvažiuoti ar pravažiuoti gatve. Pastoviai automobiliais užblokuojami Gėlių gatvės gyventojų kiemo vartai ar pravažiavimai, ypač prie „Bitutės“ įvažiavimo. Dėl užblokuotų įvažiavimų / pravažiavimų kyla konfliktai tarp gatvės gyventojų ir automobilių savininkų. 2017 metais dėl to gatvės gyventojai kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybes administraciją, deja, padėtis ne tik kad nepakito, bet dar pablogėjo. Labai prašome Jūsų peržiūrėti mūsų prašymą iš naujo“.  

Iš tiesų SEK šį klausimą jau yra svarsčiusi ne sykį. Manoma, kad galbūt šiek tiek pakantumo trūksta ir iš gyventojų pusės: vaikai atvežami į „Bitutę“ ir automobiliai vėl išvažiuoja. Jeigu pasitaikytų, kad mašinos „užstato“ pravažiavimą ilgam, derėtų kreiptis į policijos pareigūnus. 

„Alio Jonava“ jau rašė, kad į SEK kreipėsi sodininkų bendrijos „Posūkis-1“ (Krėslynų k., Užusalių sen.) pirmininkas dėl greičio slopinimo įrenginių ties „Posūkis-1“ ribomis. Pagrindinė – Kaštonų – gatvė dviejose vietose kertasi su Senojo Kauno keliu (pagrindine gatve). Vairuotojai važiuoja viršydami saugų greitį, tad minėti įrenginiai yra reikalingi, siekiant išvengti panašių nelaimių. Tuomet, atsakydama į gautą prašymą, SEK rekomendavo Užusalių seniūnijos seniūnui su „Posūkio-1“ bendrija aptarti šį klausimą detaliau, jį sukonkretinti (kokiose vietose tikslingiausia įrengti greičio ribotuvus) ir iki rugsėjo pradžios pateikti SEK detalią informaciją. Tada ir bus priimtas sprendimas.  

Užusalių seniūnijos seniūnas nuvyko į vietą, pasikalbėjo su sodininkų bendrijos „Posūkis-1“ pirmininku ir gyventojais. Jų manymu, būtų tikslinga Senajame Kauno kelyje abiejose kelio pusėse prieš SB „Posūkis-1“ ribas įrengti draudžiamuosius ženklus Nr. 329 „Ribotas greitis“, nurodant greitį 40 km / val. su papildomomis lentelėmis Nr. 806 „Galiojimo zona į priekį“, nurodant ženklo galiojimo zonos ilgį į priekį – 1000 m. SEK prašymui pritarė.

Saulės g. (Jonavoje) gyventojų vardu parašė V. O. Jis priminė, kad beveik prieš metus SEK svarstė jų prašymą dėl greičio ribojimo kalnelio įrengimo, nes gatvėje nėra pėsčiųjų tako ar greitį ribojančių ženklų. Minėtas prašymas buvo perduotas Jonavos miesto seniūnijos seniūnui, kad minėtų priemonių įrengimas būtų įtrauktas į kitais metais planuojamų įrengti saugaus eismo priemonių sąrašą. „Praėjo beveik metai ir jokių pokyčių nesimato. Atėjo mokslo metai, vaikai vėl skuba į ugdymo įstaigas, o gatvėje jiems nesaugu“, – rašoma laiške.  

SEK narys Povilas Beišys patikino, kad greičio mažinimo priemonių išties reikia, tačiau jos nėra pigios, o visoms įrengti lėšų nepakanka. Tikimasi, kad kitų metų biudžete atsiras tikslinė – saugaus eismo priemonėms diegti – eilutė ir tada planuojami darbai bus atlikti. SEK apgailestauja, kad kol kas gyventojams tik taip ir gali atsakyti. Nutarta kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių su prašymu, kad, formuojant 2020-ųjų metų biudžetą, būtų įrašyta eilutė saugaus eismo priemonėms diegti. Gavus finansavimą, į atliktinų darbų sąrašą bus įtraukta ir Saulės gatvė.      

Jonavietis A. G., parašęs J. Basanavičiaus g. gyventojų vardu, prašo jų gatvėje, Pylimo ir Kęstučio gatvių sankryžose, įrengti paaukštintas pėsčiųjų perėjas. Pasak jo, J. Basanavičiaus gatve dideliu greičiu laksto tiek automobiliai, tiek motociklai, ne sykį fiksuoti autoįvykiai; nakties metų skriejančios transporto priemonės kelia didžiulį triukšmą.      

Išties J. Basanavičiaus gatvėje įrengtos saugumo salelės jau nebeatitinka šių dienų reikalavimų. Kaip patikino Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, vykdomi darbų pirkimai, jiems įvykus problema bus sprendžiama.      

Su „peticija“ į Jonavos rajono savivaldybę kreipėsi Ručiūnų k. bendruomenės nariai (32 parašai). Prašoma kaimo Kauno gatvėje įrengti pėsčiųjų takelį, pėsčiųjų perėją ir greičio ribojimo priemones. „Gyvenvietėje yra 67 sodybos. Yra gaisrinė, degalinė. Per parą pravažiuoja 100-600 automobilių, susidaro pavojingų situacijų, nes pėstieji priversti eiti važiuojamąja kelio dalimi. Transporto priemonės važiuoja nesilaikydamos saugaus atstumo tarp pėsčiojo, saugaus greičio, o tai kelia dar didesnį pavojų kelyje einantiems vaikams iš Kulvos Abraomo Kulviečio mokyklos. Kauno gatvėje nėra jokių greičio ribojimo priemonių be gyvenvietės pavadinimo ženklo. Mūsų patirtis rodo, kad to neužtenka suaugusiųjų ir vaikų saugumui išsaugoti“, – rašo Ručiūnų k. gyventojai.    

Minėtas raštas bus išsiųstas Automobilių kelių direkcijai su SEK pritarimu gyventojų prašymui.

Į SEK kreipėsi M. Vencevičiaus įmonės „Solidagas“ direktorė dėl dviračių tako, esančio šalia verslo centro „Soli 2“ (Vasario 16-osios g. 60a) nuo kalno pusės, t. y. nuo Rimkų mikrorajono, dviračių greičio stabdymo sienelių įrengimo. Dviratininkai nuo kalno lekia laisva eiga, dėl didesnio greičio dar pamina pedalus ir neįvertina kelyje įvažiavimo-išvažiavimo iš verslo centro galimo transporto judėjimo. Važiuojantys paspirtukais taip pat lekia nestabdydami ir nesidairydami. „Išvažiuojant iš teritorijos, kairiosios šaligatvio ir dviračių tako pusės visai nesimato, nes gyventojas savo teritoriją apsodinęs aukštomis tujomis. Tako matomumas – nulinis. (...) Prašau Jūsų įvertinti situaciją ir ieškoti galimybių stabdyti dviratininkų, važiuojančių paspirtukais neatsakingą lakstymą dviračių taku. Tokių pavojingų situacijų jau buvo ne viena (...) Juolab kad vienas dviratininkas yra atsitrenkęs į išvažiuojančio automobilio dureles. Tai įvyko važiuojant į kalną, o kas vyksta, kai dviratininkas lekia nuokalne? Turėtų būti koks nors sprendimas“, – rašoma prašyme.

SEK nariai Andrius Venckus, Vaidas Zakarauskas teigė ir patys matę panašių situacijų. Po diskusijų nutarta kreiptis į saugaus eismo ekspertus, kad šie parengtų rekomendacijas, kokį optimaliausią variantą būtų galima pasirinkti ir įgyvendinti. Galbūt, norint kuo skubiau išspręsti šią problemą, prisidėtų ir verslininkai?       

Laišką SEK parašė Vytautas V.: „Kadangi gyvenu Vytauto g. 4 name, tai kiekvieną dieną su kaimynais matau, kaip Vytauto gatve laksto automobiliai, o ypač motociklai. Vytauto gatvėje iki šiol kažkodėl nėra nė vienos pėsčiųjų perėjos, o kertant gatvę nuo Birutės g. rajono moksleiviams, seneliams ir visiems gyventojams yra ypač pavojinga. Žmonių judėjimas toje vietoje tikrai didelis. Jau ne kartą matėme, kaip galėjo įvykti skaudi nelaimė. Siūlau gerai pagalvoti dėl pėsčiųjų perėjos ir būtinai su kalneliu, kad vairuotojai sumažintų greitį. Po gatvės remonto atstatinėjant gatvės dangą, manau, būtų galima įrengti ir perėją su kalneliu“. SEK nuomone, perėją įrengti nėra tikslinga. Anot SEK nario Remigijaus Zdanavičiaus, paradoksas, tačiau žmonės dažniausiai ir nukenčia pėsčiųjų perėjose. Tą byloja ir šių metų statistika: visi pėstieji Jonavoje partrenkti... pėsčiųjų perėjoje. SEK prašymui nepritarė, tačiau bus įrengtas apšvietimas: tam projektas jau yra.     

Ir dar vienas Vytauto V. pageidavimas: „Vytauto g. 4 ir J. Ralio g. 12 namų automobilių stovėjimo aikštelėje visai nusitrynė automobilių parkavimo žymėjimo juostos. Prašau pagal galimybę atnaujinti juostas“. Povilas Beišys patikino, kad ženklinimo darbai, priklausomai nuo orų, visada vyksta, tad nebus pamirštos ir minėtos automobilių stovėjimo aikštelės.

Veseluvkos kaimo Stoties g. gyventojai (19 parašų) prašo, kad jų gatvėje būtų įrengti du greičio slopinimo kalneliai. Tokios pat nuomonės ir Užusalių seniūnijos seniūnas. SEK prašymui pritarė.

Sodininkų bendrija „Stumbras“ prašo jų gatvėje įrengti 3 greičio mažinimo kalnelius, nes joje vyksta labai didelis judėjimas. „Tiek keturračiais, tiek motociklais ar automobiliais važiuojama dideliu greičiu, nežiūrint į žaidžiančius parkelyje ar išbėgančius iš sodo sklypų vaikus“,  – rašoma prašyme. Norima, kad greičio mažinimo kalneliai būtų įrengti: vienas – už Putinų-Stumbro gatvių sankryžos; kitas – prie parkelio; trečias – už Pamiškės gatvės. SEK prašymui pritarė.

Dar viena problema, pasak „Stumbro“ sodininkų, tai Kaunas-Zarasai kelio važiuojant iš bendrijos kirtimas. Toje vietoje kelią pereina vaikai, važinėjantys į Jonavą, eina daug sodininkų (nemažai jų ir senyvo amžiaus). Prašoma įrengti pėsčiųjų perėją ar pastatyti ženklus ir įrengti greičio mažinimo kalnelį Kaunas-Zarasai kelyje ties įvažiavimu į sodininkų bendriją „Stumbras“. Viso to reikia, nes „Stumbras“ yra didelė bendrija. Čia daug gyvena žiemą, o prasidėjus pavasario-rudens sezonui, žmonių ženkliai padaugėja. Žinia, A6 kelyje greičio mažinimo kalneliai nebus įrengiami, tačiau SEK persiųs prašymą Automobilių kelių direkcijai.  

„Mes, Kapsų gatvės 4 ir 6 namo gyventojai, prašome įrengti prie Kapsų gatvės pradžioje įrengto įkalnės ženklo papildomą lentelę su atstumu metrais iki Kapsų g. 4 namo įvažiavimo į namų kiemą, kad dešinėje gatvės pusėje negalima būtų parkuoti automobilių, kurie paliekami stovėti paromis. Gatvelės plotis tik 3 m, todėl nesaugu prasilenkti“, – rašė jonaviečiai. Šiam prašymui SEK nepritarė.

Išnagrinėjus skundus ir prašymus, SEK pirmininkas Erlandas Andrejevas pristatė galimybes įsigyti mobilius arba stacionarius greičio matavimo įrenginius, kvietė padiskutuoti šiuo aktualiu klausimu. Nutarta kreiptis į administracijos direktorių, kad būtų apžvelgta situacija rajone, kiek ir kokių reikėtų minėtų įrenginių, bei apsvarstytas finansavimas.

Posėdžio metus nagrinėtos ir kitos svarbios rajonui aktualijos.

Karolina VIČIŪTĖ