Paskelbtas Rajono naujienos

Sodininkų keliai su daugybe nežinomųjų

Trečiadienis, 18 September 2019 16:19 Parašė 

Šių metų liepos 4 dieną rajono Savivaldybės Tarybos posėdyje patvirtinus Jonavos rajono sodininkų bendrijose esančių kelių ir gatvių išpirkimo tvarkos aprašą, į redakciją kreipėsi ne vienas sodininkas, teigdamas, kad nustatyta tvarka yra sudėtinga ir neįgyvendinama. Plačiau apie šį procesą nuomonėmis pasidalijo sodų valdų savininkai ir valdžios atstovai.

Nepasitenkinimo banga

Jonavos rajone užregistruotos 42 sodininkų bendrijos, kuriose didžiausia problema laikomi valstybinėje žemėje esantys keliai.

Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. nurodoma, kad Savivaldybė privalo prižiūrėti tik jos nuosavybėje esančius kelius ir gatves. Dėl sodininkų bendrijų kelių perdavimo savivaldybėms aštri diskusija vyksta  Seime bei Vyriausybėje. Tačiau iki šiol valstybinio lygio sprendimų, kaip ją spręsti efektyviau, nei reglamentuoja Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str., nėra. Jo redakcija numato, kad Vyriausybės nustatyta tvarka turi būti atliekami žemės sklypų, kuriuose yra sodininkų keliai, kadastriniai matavimai ir šie kelių paskirčiai naudojami sklypai perduodami savivaldybėms patikėjimo teise. Kadastrinių matavimų procesas turėtų būti finansuojamas iš specialios tam tikslui patvirtintos valstybinės sodininkų kelių perdavimo programos.

Jonavos r. savivaldybės Taryba pasiūlė sodininkams savo sprendimo būdą ir liepos 4 d. Tarybos posėdyje patvirtino Jonavos rajono sodininkų bendrijose esančių kelių ir gatvių išpirkimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas). Didžiausią sodininkų nepasitenkinimą sukėlė Aprašo punktas, nurodantis pačioms bendrijoms savo lėšomis atlikti jose esančių kelių kadastrinius matavimus. 

Abejoja bendrijos teisėmis

Ne vienas sodininkų bendrijai vadovaujantis žmogus sako, kad Vyriausybės nutarimas pačioms savivaldybėms spręsti, kokiu būdu perimti bendrijų kelius, esąs „absurdiškas“.

„Jonavos savivaldybės Tarybos pateiktas Aprašas dėl kelių perdavimo yra sudėtingas ir bendrijoms sunkiai įgyvendinamas. Tiek Vyriausybė, tiek Aplinkos ministerija turėtų išsamiai ir paprastai paaiškinti, kaip atlikti šią procedūrą“, – sako sodininkų bendrijai „Žilvitis“ šešerius metus vadovaujanti Lionė Armonienė.

Anot jos, bendro naudojimo keliai niekada nebuvo ir nėra bendrijos dispozicijoje. „Keliai yra valstybinėje žemėje, kokią teisę mes turime daryti kadastrinius matavimus? Antras dalykas, Registrų centras negali registruoti kelių bendrijos vardu, – dalijasi mintimis „Žilvičio“ pirmininkė. – Jei savivaldybės privalo perimti bendrijų kelius, turėtų juos perimti tokius, kokie yra natūroje, be jokių kadastrinių matavimų, kokiu principu buvo perimti elektros tinklai. Bendrija neturi lėšų pirkti paslaugas. Kodėl neieškoma paprastesnių variantų?“ – klausia pašnekovė.

Ant sodininkų pečių

Šveicarijos seniūnijoje „Bartonių“ bendrijoje savo valdas turi apie 265 sodininkai, o valstybinėje žemėje esantys keliai sudaro daugiau kaip 2 km. Šios bendrijos pirmininkais  Egidijus Leonardas Adamavičius priimtą sodininkų bendrijų kelių perėmimo sprendimą vertina skeptiškai. Jis įsitikinęs, kad reikalavimas daryti kelių kadastrinius matavimus už bendrijos pinigus yra nerealus sumanymas.

„Mes esame ne pelno siekianti organizacija, ne PVM mokėtojai, pinigus surenkame tik savo reikmėms – smulkiems remonto darbams ar šventei. O dabar esame verčiami savo lėšomis mokėti matininkams už kadastrinius matavimus, valstybės kelių įregistravimą ir panašiai. Grąžins mums tuos pinigus ar ne, nežinia.  Mes susimokėsime ir prašysime, kad perimtų kelius Savivaldybė? Juk čia yra valstybiniai projektai, o ne koks vietos sodininkų susigalvojimas. Prasilenkiama su logika“, – dalijasi mintimis pirmininkas.

Anot jo, valdininkai nori permesti visus rūpesčius ant sodininkų pečių, kaip tai darė viena bendrovė, nurodžiusi pirmininkui sudaryti individualias sutartis dėl konteinerių su kiekvienu sklypo valdytoju.  „Bet juk tai  tos įmonės, o ne mūsų darbas. Tas pats daroma ir su keliais. Taip neturėtų būti“, – apmaudžiai sako E. L. Adamavičius.    

Sudėtingas procesas

Rajono Savivaldybės Tarybos narį Gintautą Bruką stebina peršama nuostata, kad sodininkų bendrija privalo atlikti kelių kadastrinius matavimus, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir už tai sumokėti bendrijos lėšomis. Pasak politiko, sodininkai teturi tik savo žemės plotelį ir nieko daugiau. „Keliai yra valstybės, o ne sodininkų bendrijos nuosavybė. Kodėl mes verčiami lįsti į jos valdas ir daryti kadastrinius matavimus? Ar neužtektų visuotiniame sodininkų susirinkime priimti nutarimą ir pagal aktą Savivaldybei perduoti kelius? Juk sodus įsigiję daugiausiai senyvo amžiaus žmonės. Yra tokių, kurie neaišku kur išvykę, apie juos jokių žinių nėra. Kaip gauti reikiamus dokumentus ar surinkti pinigus kadastriniams matavimams atlikti? Manau, būtina ieškoti paprastesnio varianto keliams perimti“, – savo mintis dėsto G. Brukas.

Kaip pavyzdį, jis pateikia elektros tinklų perdavimą. Anot pašnekovo, tada taip pat buvo reikalaujama įvertinti, ar dar techniškai patvarūs stulpai, ar gali išlaikyti laidus ir t. t. Tačiau vėliau atsisakė reikalavimų – tiesiog be jokių vertinimų perėmė elektros tinklus. „Kodėl to negalima padaryti su keliais? Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) teigia, kad Savivaldybės Tarybos sprendimu sodų bendrijos kelią, esantį laisvoje valstybinėje žemėje, galima įtraukti į vietinės reikšmės kelių sąrašą“, – dalijasi nuomone Tarybos narys.

Rimtos problemos

Panašiai samprotauja ir Kauno susivienijimo „Sodai“ pirmininkas Romualdas Šeštakauskas.

„Pagal Kelių įstatymą visi keliai valstybinėje žemėje buvo ir yra valstybės nuosavybė. Valstybinėje žemėje esančių vietinių kelių priežiūra ir tvarkymas yra savivaldybės funkcija. Valdininkų teiginiai, kad sodininkų bendrijų keliai neregistruoti ir todėl jų nėra, yra selektyvių išvedžiojimų nesąmonė. Didelė dalis gyvenviečių, buvusių kolūkių kelių iki šiol neregistruoti, bet kažkodėl jie egzistuoja, o savivaldybės juos prižiūri“, – sako jis.

Anot R. Šeštakausko, nesant aiškaus nustatytos tvarkos aprašo, sodininkai, norėdami pasirengti kelių perdavimui savivaldybėms, susiduria su rimtomis problemomis.

 „Esami teisės aktai aiškiai reglamentuoja tik nuosavybės teise valdomo turto (statinių) registraciją nuosavame žemės sklype arba nuosavo žemės sklypo, suformuoto atliekant kadastrinius matavimus, registravimą Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registras sodininkų bendrijos iniciatyva valstybinėje žemėje esančių vidaus kelių (gatvių) be naujai parengto teritorijų planavimo dokumento neregistruoja nei bendrijų, nei savivaldybių vardu“, – dalijasi patirtimi susivienijimo „Sodai“ vadovas.

Optimaliausias variantas

Valstybinės žemės sklypų perdavimo savivaldybėms taisyklės, patvirtintos 2002 m., kalba tik apie kadastrinius matavimus turinčių žemės sklypų perdavimą, įskaitant ir tuos sklypus, kuriuose yra keliai. Savivaldybės Turto skyriaus vedėjos Jolitos Gumaniukienės teigimu, nesusikalbėjimas tarp sodininkų ir Savivaldybės atstovų kyla dėl skirtingai suvokiamos kelio sąvokos. „Sodininkai savo teritorijos kelius taip ir vadina, nors teisiškai tai yra tik išvažinėta valstybinės žemės dalis, neturinti apibrėžtos teritorijos – žemės sklypo, nei joje suformuoto statinio – kelio“, – komentuoja ji, politikų pasirinktą variantą įvardydama „optimaliausiu“.

Ji pabrėžia, kad Savivaldybė sudarė galimybę atsisakyti žemės sklypų aplink kelius formavimo ir pasiūlė sodininkams atlikti kadastrinius matavimus ne žemės sklypui, bet iš karto keliui,  kaip inžineriniam statiniui, įsipareigodama nupirkti Nekilnojamojo turto registre įregistruotus kelius, padengiant visas sodininkų bendrijos patirtas išlaidas. „Šis būdas suteiks galimybę įrašyti kelią į tą sąrašą kelių, kuriems bus skiriamos valstybinės Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšos“, – akcentuoja Turto skyriaus vedėja ir primena, kad nuo ateinančių metų KPPP lėšos bus mažinamos, o nuo 2020-ųjų finansavimas bus skiriamas tik kadastrinius matavimus turintiems ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems keliams.

Pasiūlymų įvertinimas

Komentuodama išsakytus pasiūlymus dėl supaprastintos tvarkos perduoti kelius Savivaldybei, J. Gumaniukienė atkreipia dėmesį, kad tai esą nerealu, nes Nekilnojamojo turto registras tokių pasirašytų aktų nelaikytų pagrindu nuosavybės ar kitų valdymo teisių įregistravimui, todėl teisiškai keliai ir toliau būtų sodo bendrijos teritorijos dalis.

„Šis sodininkų siūlomas modelis bando kopijuoti tvarką, pagal kurią savivaldybėms buvo perduotas valstybės turtas Lietuvos nepriklausomybės pradžioje, žlugus sovietinei turto valdymo sistemai. Tuo metu buvo patvirtinti konkretūs turto sąrašai, perdavimo aktų pasirašymą reguliavo specialus įstatymas, o procesas buvo aiškiai apibrėžtas laike. Sodininkų kelių tuose aktuose nebuvo, todėl tokios tvarkos, net ir labai norint, teisėtai naudoti nėra galimybės“, – akcentuoja pašnekovė.

Gumaniukienė pabrėžia, kad negalima lyginti elektros tinklų ir kelių perdavimo. Mat elektros tinklai yra kilnojamas turtas. „Elektros tinklai perduodami pagal susitarimą su „Lietuvos energija“. Todėl tos pačios tvarkos taikyti nekilnojamajam turtui negalima, – pridūrė ji. – Jeigu Lietuvos automobilių kelių direkcija keliu vadina tai, kas turi kadastrinius matavimus ir yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, tai iš tiesų pakanka Tarybos sprendimo, kad kelias taptų vietinės reikšmės viešuoju keliu.“

Patikėjimo teisė

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Jonavos skyrius, vadovaujamas Ramintos Auksaitienės, informuoja, kad keliose sodų bendrijose, kaip „Ąžuolas“, „Draugystė“, „Pušynas“, valstybinės žemės sklypų (kelių) kadastriniai matavimai yra atlikti.

„Sodų bendrijų bendro naudojimo kelių užimtos žemės kadastriniai matavimai yra atliekami pagal sodų bendrijų generalinius planus ir įregistruojami VĮ Registrų centre Lietuvos Respublikos nuosavybės teise, patikėjimo teise – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, pagal teritorinio skyriaus parengtą sprendimą dėl žemės sklypo suformavimo.

Sodininkų bendrija, atlikusi žemės sklypo (kelių) kadastrinius matavimus, vadovaudamasi generaliniu sodo planu, gali teikti prašymą dėl sprendimo priėmimo, dėl žemės sklypų (kelių) suformavimo", – komentuoja R. Auksaitienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad Jonavos rajone ne visi vietinės reikšmės keliai turi  atliktus kadastrinius matavimus.

Irena BŪTĖNAITĖ