Prasidėjus naujiems mokslo metams, į mokymo įstaigas sugrįžo moksleivių klegesys. Su kokiomis nuotaikomis šį rugsėjį pasitinka mūsų rajono bendruomenė, mintimis pasidalijo Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Vytautas Žebrauskas.
Mokyklų pertvarka
Kiekvienais metais švietimo srityje atsiranda pokyčių, kurie vienaip ar kitaip paliečia mokytojus, mokinius ir jų tėvelius. Vienas svarbiausių pasikeitimų visoje Lietuvoje – mokyklų tinklo optimizavimas. Šis klausimas neaplenkė ir Jonavos rajono.
Pasak V. Žebrausko, praėjusį pavasarį dėl mokinių skaičiaus trūkumo buvo pertvarkytos kelios mokyklos. „Trys mokymo įstaigos – Panoterių, Barupės ir Upninkų – tapo skyriais, tačiau jos visiškai neužsidarė – čia, išskyrus Barupę, liko mokytis pradinių klasių moksleiviai. Tokie pokyčiai buvo būtini, nes pagal naujas Švietimo, kultūros ir sporto ministerijos nustatytas normas vienoje klasėje negali mokytis mažiau, kaip aštuoni vaikai“, – sakė pašnekovas.
Panoterių ir Upninkų pagrindines mokyklas lankę moksleiviai nuo šiol lankys „Lietavos“ mokymo įstaigą, o pradinukai ir toliau tęs mokslą tų pačių mokyklų pradinių klasių ugdymo skyriuose. Vyresnių klasių mokinius į „Lietavos“ pagrindinę mokyklą atveš mokyklos autobusiukas. „Iki šiol „Lietava“ turėjo du geltonus autobusiukus, o rugsėjo 30-ąją gaus dar vieną naują transporto priemonę moksleiviams vežioti. Turėdama tris autobusus, mokykla tikrai patenkins mokinių poreikius – visus saugiai atveš į ugdymo įstaigą“, – pasidžiaugė skyriaus vedėjas.
Barupės pagrindinė mokykla-daugiafunkcis centras prijungtas prie Žeimių mokyklos-daugiafunkcio centro. Visos kitos funkcijos, išskyrus mokyklą, Barupėje išlieka. Dėl susisiekimo moksleiviams problemų nekils, nes į Žeimius jie bus pavėžėjami mokykliniu autobusu.
Ryžtingas žingsnis
„Prieš kelias dienas Švietimo ministerijoje surengtoje skyrių vedėjų konferencijoje raudona linija akcentuota mokyklų tinklo pertvarka. Ligi šiol daugelis savivaldybių nesiima ryžtingų žingsnių šioje srityje. Uždaryti mažas mokyklėles, kurias lanko nedaug vaikų, paliekant joms skyrių statusą, gal ir nėra populiarus žingsnis. Tačiau, kaip rodo reali situacija, tai yra neišvengiama. Mes šį žingsnį žengėme dar pavasarį“, – teigė V. Žebrauskas.
Ateityje panašaus likimo tikriausiai neišvengs ir Bukonių mokymo įstaiga. Mat joje, sumažėjus moksleivių skaičiui, šiemet tenka sujungti dvi klases, kuriose mokosi tik po kelis mokinius.
Realybė rodo, kad mažų mokymo įstaigų išlaikymas reikalauja didelių lėšų, o optimizavus švietimo tinklą, atsiranda galimybė atviriau kalbėti apie finansavimo gerėjimą. Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad su kiekvienu mokytoju, kuris pertvarkos metu neteko darbo, sudaryta darbo grupė kalbėjosi individualiai, kiekvienam pateikti pasiūlymai. „Mokytojai pasirinko tai, kas jiems naudingiausia – vieni perėjo dirbti į kitas įstaigas, kiti panoro pasiimti išeitines ir atsisveikinti su pedagogo darbu. Problemą išsprendėme geranoriškai, be jokių konfliktų“, – pridūrė V. Žebrauskas.
Vadovai traukiasi
Dvi mokymo įstaigos – Panerio pradinė mokykla ir Jeronimo Ralio gimnazija – naujus mokslo metus pradėjo be vadovų. Prieš kelerius metus ministerijai apribojimus direktorių kadencijas, šių dviejų įstaigų vadovams atėjo apsisprendimo metas. „Jie galėjo rinktis – ar dalyvauti konkurse dėl tolesnio vadovavimo, ar nutraukti darbo sutartis. Deja, abu šių įstaigų vadovai pasirinko pastarąjį variantą. Abu turi didelę vadovavimo patirtį, puikiai išmano administravimą, tad gaila, kad priėmė tokį sprendimą“, – atvirai kalbėjo rajono Švietimo skyriaus vedėjas.
Asmenys, pretenduojantys užimti direktoriaus vietą, privalo dalyvauti konkurse, kuris vyksta Nacionalinėje mokyklų vertinimo agentūroje (toliau – Agentūra), Vilniuje. „Šiais metais Lietuvoje trūksta apie 300 mokyklų vadovų. Patyrę, turintys idėjų, energingi ir puikiai savo darbą išmanantys direktoriai nebedalyvauja konkurse, nes ten keliami nerealūs reikalavimai. Laimėti konkursą Agentūroje – laimės dalykas. Antra vertus, mokymo įstaigų direktorių atlyginimai beveik nesiskiria nuo mokytojo atlygio, o atsakomybė yra labai didelė. Apie tai buvo kalbėta ir ministerijoje vykusioje konferencijoje, – samprotavo pašnekovas. – Pasibaigus kadencijos laikui, konkursas vyksta ir Suaugusiųjų švietimo ir jaunimo mokymo centro direktoriaus vietai užimti. Jame dalyvauja ir iki šiol jam vadovaujantis Vytas Vaicekauskas. Tikimės sulaukti gerų žinių.“
V. Žebrausko nuomone, derėtų pagalvoti apie kitokį konkurso į mokyklų vadovus modelį, kuris psichologiškai netraumuotų kandidatuojančių asmenų. Jo manymu, pakaktų ir rajone organizuojamo vertinimo.
Ateitis kelia nerimą
Jonavos rajone, kaip ir kasmet, trūksta matematikos, chemijos, fizikos mokytojų, kelių vaikų darželių auklėtojų, Panoterių ir Upninkų skyriuose reikia pradinių klasių pedagogų.
Anot pašnekovo, kol kas tragedijos dar nėra, tačiau ateitis optimistiškai nenuteikia. „Maždaug po 4–5 metų, kai dabartinė šešiasdešimtmečių mokytojų karta išeis į pensiją, tikrai nebeliks, kas moko vaikus. Pastaruoju metu ministerija švelnina padėtį – vienam mokytojui leidžia dėstyti kelis dalykus, nedraudžia dirbti senjorams. Bet ateityje sprogimo, ko gero, neišvengsime, – samprotavo švietimo tinklui rajone vadovaujantis V. Žebrauskas. – Ministerijoje vykusioje konferencijoje buvo pabrėžta, kad sąvokos „pagarba“ ir „padėka“ turėtų būti greta. Kol kas mokytojas gerbiamas tik lozungais. Kol nebus sukurta materialinė gerovė, neprisišauksime jaunimo į išėjusių mokytojų vietas. Siekiant pakeisti padėtį, pirmiausia reikia sudaryti sąlygas, o paskui laukti gerų studentų, kurie ateitų į dirbti. Buvo atkreiptas dėmesys į „saugaus vadovo“ sąvoką, kurią sustiprintų materialinė pusė – didesnis atlyginimas. Nemažai dėmesio skirta mokyklų autonomijos svarbai, sprendžiant platesnes problemas, aptarti kiti ateities klausimai.“
Gražūs pavyzdžiai
Aptardamas rajono mokymo įstaigų remonto darbus, jis pasidžiaugė atnaujinta Jeronimo Ralio gimnazija, kurią, V. Žebrausko žodžiais tariant, „bus galima kaip pavyzdį rodyti ne tik svečiams iš Lietuvos, bet ir iš Europos“. Anot pašnekovo, už tai reikia dėkoti buvusiam gimnazijos direktoriui Arūnui Rimkui – tai esąs jo nuopelnas.
Skoninga, patraukli ir jauki aplinka pasitinka vaikų darželyje „Bitutė“, kuriame bus atidarytos šešios naujos grupės. „Atsižvelgdami į mamų pageidavimą į darželius leisti vaikučius nuo vienerių metukų, atsisakėme pradinių klasių. Kai pradės veikti visos grupės, darželių problema bus visiškai išspręsta. Pagal galimybes, patalpas susiremontavo ir kitos įstaigos. Galima sakyti, kad visose kvepia dažais“, – nusišypsojo pašnekovas.
V. Žebrauskas labai norėtų, kad pedagogai, dirbantys su vaikais, nepraeitų pro nuliūdusį ar susimąsčiusį mokinį. „Kiekvieną dieną reikėtų pamatyti vaiko nuotaiką, paklausti, kas jį slegia, sužinoti jo rūpesčius, paguosti ir nuraminti. Galbūt jį nuliūdino tėvų kivirčai ar kitokios negandos, gal jis dėl netinkamo suaugusiųjų elgesio naktį nepailsėjo? Vaikas nekaltas dėl situacijos namuose. Labai norėtųsi, kad mokykloje nepilnametis ar mažametis pajustų socialinį jautrumą. Sveikinu visus naujų mokslo metų proga, linkiu sėkmingo darbo ir gerų rezultatų“, – pokalbį baigė V. Žebrauskas.
Irena BŪTĖNAITĖ
