Spausdinti šį puslapį
Paskelbtas Miesto naujienos

Jonavos Justino Vareikio progimnazijoje nesibaiminama įvairovės

Ketvirtadienis, 29 August 2019 12:52 Parašė 

Jonavos Justino Vareikio progimnazija – viena iš tų mokyklų, kur gerai jaučiasi visi vaikai. Čia mokosi ne tik specialiųjų poreikių turintys mokiniai, bet ir į Lietuvą sugrįžusių emigrantų vaikai bei besiadaptuojantys užsieniečiai.

Mokinių daugėja

Pasak mokyklos direktorės Olgos Mediekšės, mokinių progimnazijoje daugėja. „Prieš dešimtį metų joje mokėsi tik 501 vaikas. Dabar jų jau daugiau kaip 800. Visai greta mūsų – ir Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazija. Atrodytų, keistas sprendimas – dvi mokyklos viena prie kitos… Manau, kad tokia ugdymo įstaigų konkurencija yra sveika, tėvai turi teisę rinktis, kurioje mokykloje mokysis jų vaikas“, – sako progimnazijos vadovė.

Direktorė pasakoja, kad pirmasis negalią turintis vaikas, Ervinas Dimša, į progimnazijos penktą klasę atėjo 2018-aisiais. Sunkiai vaikštančio, po tragiškos avarijos vos išgyvenusio Ervino atėjimui pedagogų kolektyvas kruopščiai rengėsi. „Išsyk sukviečiau Vaiko gerovės komisiją. Sudarėme individualų planą, kaip teiksime pagalbą Ervinui. Apgalvojome visas smulkmenas. Mokykloje nėra lifto, nėra ir plačių laiptų, todėl buvo ir yra labai svarbu, kad vaikas mokykloje jaustųsi saugiai. Skyrėme jam mokytojo padėjėją. Pusantro etato pagal sudarytą slenkantį grafiką su juo dirba trys darbuotojos, visos turi pedagoginį išsilavinimą“, – dėsto O. Mediekšė.

Pasak progimnazijos vadovės, mokykla nuolat palaiko ryšius su tėvais, informuoja juos apie sūnaus pasiektus rezultatus, numatomus renginius ar veiklas, aptaria mokinio galimybes jose dalyvauti. Ervino, kuris prieš tai lankė Jonavos pradinę mokyklą, šeima dabartine situacija labai patenkinta. „Ši mokykla nuo ankstesnės skiriasi it diena nuo nakties. Čia sūnus neišskiriamas iš kitų, pedagogų kolektyvas dirba labai nuoširdžiai, deda visas pastangas, kad Ervinui būtų gerai“, – sako berniuko tėtis Ignas Dimša.

Pasak O. Mediekšės, pedagogai stengiasi, kad Ervinas nebūtų paliktas vienas, kad visada būtų kas juo pasirūpina. Taip pat daug dėmesio skiriama sunkiai vaikštančio mokinio savarankiškumui ugdyti. „Viską, ką gali, jis atlieka pats. Gera žiūrėti, kaip Ervinas tampa vis savarankiškesnis, jis jau vienas pereina iš vieno kabineto į kitą. Per pertraukas mielai bendrauja su draugais, kurie jį puikiai priima, o prireikus stengiasi padėti“, – kalba progimnazijos vadovė.

Direktorė sako, kad kiekviena klasė per mokslo metus išvyksta į dvi ar tris keliones. Ervinas visada važiuoja kartu su visais: „Ervinas pamato viską, ką ir kiti. Kur gali, paeina pats, kitur padeda draugai. Į kelionę visada pasiimame ir neįgaliojo vežimėlį, kad berniukui būtų lengviau. Pagalbą tiek Ervinui, tiek kitiems mokiniams teikiame realiai – ne plakatais. Suprantame: į mokyklą ateina gyvas žmogus, todėl ir pagalba jam turi būti tikra.“

O. Mediekšė pasidžiaugia, kad Justino Vareikio progimnazijos bendruomenė draugiška. Tiek pedagogai, tiek mokinių tėvai dalyvauja labdaros akcijose, koncertuose, prisideda prie paramos vaikams, kuriems reikalinga pagalba. „Džiaugiuosi, kad mūsų bendruomenė tokia vieninga. Ne vienai šeimai jau padėjome. Puiku, kad mūsų vaikų tėvai – dosnūs ir geranoriški“, – dėsto direktorė.

Užsieniečių vaikai mokykloje pritampa

Užsieniečių vaikų integracija J. Vareikio progimnazijoje prasidėjo dar anksčiau nei turinčiųjų negalią. Pirmieji pabėgėlių iš Sirijos vaikai čia atėjo 2014-ųjų vasario mėnesį. Mergaitė pradėjo lankyti 3 klasę, jos brolis – 8 klasę. „Turime sudarę metodiką užsieniečiams mokiniams lavinti, ugdyti. Patikrinome vaikų gebėjimus, iki mokslo metų pabaigos paskyrėme adaptacinį laikotarpį. Vaikai greitai pritapo, pasijuto savi. Nebuvo jokių patyčių ar atstūmimo reakcijų“, – dėsto direktorė.

Aštuntokui buvo organizuotas integruotas dalykų mokymas lietuvių kalba, atsirado klasės draugų savanorių, kurie vertė lietuviškus tekstus į anglų kalbą. Pagalbą teikė ir socialinė pedagogė bei psichologė. Berniukas progimnazijoje sėkmingai baigė aštuonias klasės, vėliau mokėsi Jeronimo Ralio gimnazijoje.

Trečiokei mergaitei buvo sudarytas individualus planas, skirta papildoma pamoka iš mokinių poreikiams tenkinti skiriamų valandų. „Mergaitė klasėje mokėsi kartu su kitais vaikais, be to, dar lankė ir lietuvių kalbos konsultacijas, buvo labai aktyvi – tiek klasės gyvenime, tiek ir neformalioje veikloje. Sėkmingų rezultatų pasiekėme bendradarbiaudami su tėvais – jie nuolat domėjosi vaikų ugdymo rezultatais, buvo aktyvūs proceso dalyviai“, – pasakoja O. Mediekšė.

Pasak direktorės, pirmieji užsieniečių vaikų mokymosi metai buvo įdomūs ir progimnazijos pedagogams, ir vaikams, kurie noriai padėjo naujiesiems klasės draugams integruotis. „Mokymo metodai atsirado stebint, kaip vaikai adaptuojasi mokykloje. Gaila, bet vėliau sirų šeima išvažiavo gyventi į Belgiją, atsisveikinimas buvo sunkus. Mergaitė liejo ašaras, ji jau buvo įpratusi gyventi Lietuvoje, susiradusi draugų, pramokusi kalbą“, – dėsto progimnazijos vadovė.

Šiuo metu mokykloje mokosi sirė mergaitė, kuri taip pat sėkmingai adaptuojasi. Klasės draugams nekliūva ir tai, kad ji nešioja hidžabą. Šios mergaitės šeima žada likti Lietuvoje, todėl šeima rūpinasi jos švietimu. Dar vienas siras berniukas, iki šiol lankęs priešmokyklinę grupę, nuo rugsėjo pirmosios pradės mokytis pirmoje J. Vareikio progimnazijos klasėje.

Progimnazijoje mokosi ir du iš Ukrainos atvykę vaikai, kurių tėtis pateko į avariją ir buvo prikaustytas prie patalo. O. Mediekšė daug padėjo ne tik vaikams, bet ir šeimai, vasarai mokinių mamą mokykloje įdarbino budėtoja. Vienas iš brolių šiemet jau baigė keturias klases ir sėkmingai mokysis penktoje. Vaikas be jokio akcento kalba lietuviškai, noriai ir sėkmingai dalyvauja visuose mokyklos renginiuose.

„Parengti mokinius užsieniečių vaikų atėjimui nebuvo sudėtinga. Jie netgi džiaugiasi, kad kiti vaikai kažkuo išskirtiniai, jiems įdomi įvairovė. Mūsų progimnazija visiems atvira – ar tai būtų specialiųjų ugdymosi poreikių turintis vaikas, ar užsienietis, ar iš užsienio grįžtantis lietuvis“, – dėsto O. Mediekšė.

Pagalba – ir iš emigracijos grįžtančių lietuvių šeimoms

 Pasak direktorės, iš užsienio grįžtančių lietuvių vaikams pagalbos reikia ne mažiau nei užsieniečiams. Jie sunkiai kalba lietuviškai, o apie gramatikos išmanymą negali būti nė kalbos. Atvykstančio ketvirtoko žinios neretai prilygsta Lietuvoje besimokančio antroko žinioms. Pirmieji tokie vaikai į mokyklą atėjo 2017-aisiais, jų sparčiai daugėja.

„Grįžtančių iš užsienio lietuvių vaikų sulaukiame kasmet, jiems skiriame papildomas lietuvių kalbos lavinimo pamokas. Džiaugiamės, kad mokykloje dirba puiki pedagogė, turinti ir lietuvių, ir anglų kalbos mokytojos diplomą. Ji pradėjo pas mus dirbti mokytojo padėjėja, dabar jos žinios mums – neįkainojamos. Visiems iš užsienio sugrįžusiems vaikams sudarytos sąlygos lankyti skirtingų dalykų grupines ar individualias konsultacijas“, – dėsto direktorė.

Pasak jos, visas kylančias problemas progimnazijoje stengiamasi spręsti išsyk, nelaukiant, kol jos įsisenės. „Specialistų komanda renkasi kiekvieną pirmadienį dešimtą valandą ryto. Susidėliojame darbus, aptariame problemas. Su visais mokiniais dirbama nuosekliai, bendradarbiaujama su įvairiomis organizacijomis“, – sako O. Mediekšė.

Daugėja specialiųjų poreikių turinčių vaikų

 Direktorė sako, kad mokykloje daugėja ir specialiųjų poreikių bei elgesio problemų turinčių vaikų. Iš viso šiuo metu mokykloje sudaryti 39 pagalbos ypatingų poreikių turintiems vaikams individualūs planai. Kiekvieną ketvirtadienį vyksta „Socialinių įgūdžių ir teigiamo elgesio ugdymo“ užsiėmimai ypatingų poreikių mokiniams.

Nuo 2018-ųjų progimnazijoje suburta pagalbos mokiniams specialistų metodinė grupė, kuriai vadovauja mokyklos psichologė Inga Jurevičiūtė. Specialistės nuolat kelia kvalifikaciją seminaruose, praktinėse konferencijose, tariasi metodinėje grupėje, skleidžia patirtį rajone ir šalyje, dalijasi naujovėmis su kitais kolegomis. Direktorė džiaugiasi, kad pedagogų kolektyvas – ne tik jaunas, veržlus, bet ir siekiantis tobulėti.

2019–2020 m. m. šešių pedagogų komanda dalyvaus išbandant Ugdymo plėtotės centro projekto „Bendrojo ugdymo mokytojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas“ inovacijas. Mokykla kartu su dar trimis šalies švietimo įstaigomis laimėjo atranką iš 32 pateiktų paraiškų specialiojo ugdymo (vaikų, turinčių elgesio ir emocijų bei autizmo spektro sutrikimų) proceso inovacijai išbandyti.

Tiek Justino Vareikio progimnazijoje dirbantys pedagogai, tiek kitas personalas, tiek mokiniai dalyvauja OLWEUS patyčių prevencijos programoje.

Visi jaučiasi svarbūs ir reikalingi

 Direktorė pasidžiaugia, kad mokinių progimnazijoje daugėja. Nuo šių metų rugsėjo mokykloje jau bus septynios penktosios, penkios – pirmosios klasės, nors iki šiol daugiausia būdavo po dvi ar tris to paties amžiaus vaikų klases.

Veikla progimnazijoje – labai įvairi, mokiniai dalyvauja ir respublikiniuose reginiuose. Vienas iš jų – „Aš ir tu – tai mes“, skirtas tarptautinei neįgaliųjų dienai paminėti. Taip pat progimnazijoje vyko prevenciniai renginiai „Laimingų vaikų pieva“, „Savaitė be patyčių“, „Tolerancijos diena“. „Tolerancija pas mus nėra tuščias žodis. Vaikai žino, kas tai yra, į tolerancijos savaitės renginius socialinė pedagogė, psichologė, sveikatos priežiūros specialistė įtraukia visus. Patyčių prevencija, tolerancijos ugdymas mokykloje, kur mokosi skirtingi vaikai, labai svarbūs ir reikalingi“, – sako O. Mediekšė.

Progimnazijoje rengiamos ir įvairios pilietinės akcijos, rugsėjo pradžioje budima prie mokyklos pėsčiųjų perėjų. Kasmet renkama „Metų klasė“, kuri laimi ekskursiją. Į ekskursijas vyksta ir puikiai besimokantys mokiniai, jiems organizuojami ir kiti renginiai.

Ugdomas ir mokinių pilietinis bei socialinis sąmoningumas. Praėjusiais mokslo metais vyko projektas „Adolfo Ramanausko-Vanago keliais“, „Pažink valstybę“, „Neužmirštuolė“, „Atmintis gyva kol liudija“, mokiniai dalyvavo miesto šventėse, eitynėse. Kalėdinėje akcijoje globos namų gyventojams „Skleiskime šilumą“ vaikai mokėsi pastebėti tuos, kuriems reikia dėmesio, gero žodžio.

„Svarbiausia mūsų bendruomenės užduotis – sukurti tokį mikroklimatą, kad gera būtų visiems, kad kiekvienas vaikas jaustųsi svarbus ir reikalingas. Ne mažiau reikšminga ir puoselėti savitą mokyklos kultūrą“, – pabrėžia direktorė.

Lina Jakubauskienė

www.svietimonaujienos.lt

autorės nuotr.