Paskelbtas Miesto naujienos

Baltijos kelias – vienybė, padariusi stebuklą

Pirmadienis, 26 August 2019 08:30 Parašė 

Rugpjūčio 23-iąją visa Lietuva šventė Baltijos kelio 30-metį. Ši sukaktis iškilmingai paminėta ne tik mūsų valstybėje, bet ir Latvijoje bei Estijoje. Baltijos kelio jubiliejui neliko abejingi ir Jonavos krašto gyventojai – nemažai jų aplankė tą vietą, kurioje prieš tris dešimtmečius susikabino rankomis daugiatūkstantinėje žmonių grandinėje, o vakarėjant miestiečiai susirinko į  šventinį renginį miesto centre, Sąjūdžio aikštėje.

Po atviru dangumi

Penktadienio popietę grupė jonaviečių prisiminimais apie Baltijos kelią dalijosi prie Jonavos kryžiaus, kuris pastatytas automagistralės Vilnius–Panevėžys 91 km, ten, kur prieš 30 metų stovėjo mūsų krašto žmonės. Šio nepakartojamo įvykio proga susirinkusiuosius pasveikino Savivaldybės mero pavaduotojas Eugenijus Sabutis, atmintyje išsaugotais prisiminimais pasidalijo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Jonavos skyriaus pirmininkė Veronika Gabužienė, kiti dalyvavusieji.

Vakare miesto gyventojai rinkosi į Sąjūdžio aikštę, kur vyko Jonavos kultūros centro suorganizuotas Baltijos kelio sukakties šventinis minėjimas. Čia visus pasitiko Lietuvos šaulių sąjungos uniformomis pasipuošę Jonavos Justino Vareikio 311 šaulių kuopos atstovai, laikydami Lietuvos valstybinę, istorinę ir šaulių sąjungos vėliavas. Daugelis žmonių skubėjo prie čia pat eksponuojamų archyvinių nuotraukų, kuriose buvo užfiksuotos nepakartojamos akcijos akimirkos. 

Tą penktadienio vakarą Sąjūdžio aikštėje sužibo šviesos laužas, o susirinkusieji išsirikiavo gyva grandine ir susikibo rankomis – miesto gatvėmis nuaidėjo jonaviečių giedamos „Tautiškos giesmės“ melodija. Renginys baigėsi po atviru dangumi demonstruojamu filmu „Emilija iš Laisvės alėjos“.

Šventės proga visus pasveikino rajono Savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius, Baltijos kelio istorinę reikšmę aptarė politologas, Lietuvos Respublikos Seimo narys dr. Laurynas Kasčiūnas, prieš 30 metų organizuotą akciją Jonavoje prisiminė buvęs jonavietis, aktyvus sąjūdietis Vygaudas Juknelis.   

Mero žodis

M. Sinkevičius, kreipdamasis į atėjusiuosius, akcentavo prieš tris dešimtmečius vykusios akcijos svarbą ir neabejojo, kad kiekvienas, branginantis iškovotą laisvę pilietis mintimis sugrįžta į tą kelio atkarpą, kurioje anuomet stovėjo. Nors jam pačiam tada tebuvo tik penkeri, bet kai kurie momentai dar ir šiandien prisiminimuose yra gyvi. Tuomet penkiametį, stipriai laikantį tėčio ranką, stebino tiek daug žmonių ir virš jų skraidęs lėktuvas AN-2,iš kurio krito gėlių žiedai.

„Baltijos kelias yra vienybės, draugystės, laisvės simbolis. Ar galime įsivaizduoti, kad prieš 30 metų rankomis susikibusių gyvų žmonių grandinė, nusidriekusi nuo Talino per Rygą į Vilnių,  sudarė daugiau kaip 650 kilometrų? Šiandien kiekvienas, prisimindamas tą istorinį faktą, matyt, galvoja ir apie pokyčius mūsų valstybėje per šį laikotarpį. Tų pasikeitimų dabar nepajustume, jeigu tada visi kartu pasauliui nebūtume pranešę apie tikėjimą savo valstybe ir norą ją kurti savo rankomis. Sveikindamas jus visus šios šventės proga, linkiu nepamiršti stiprybės, draugystės, vienybės, kurios yra kiekviename iš mūsų. Kartais tos rankos reikia ir šiandien – padėti silpnesniam, senjorui, be globos likusiam vaikui. Visada yra galimybė ją  ištiesti. Manau, kad tai tik stiprins mūsų valstybę. Tuo tikiu ir visiems linkiu gražaus vakaro bei puikios nuotaikos“, – mintimis pasidalijo meras M. Sinkevičius.

Politologo žvilgsniu

Apie Baltijos kelio reikšmę mūsų valstybei renginyje kalbėjo dr. L. Kasčiūnas.

Svečias atkreipė dėmesį, kad 1989 metais organizuotas Baltijos kelias buvo skirtas paminėti Molotovo-Ribentropo pakto 50-metį. Jis apgailestavo, kad net ir šiandien kartais Vakarų Europoje ne visi yra įsisąmoninę to pakto reikšmę ir poveikį antro pasaulinio karo raidai. „Hitlerio ir Stalino susitarimas sudarė Hitleriui galimybes Europos užkariavimo pradžiai. Daug kas pamiršo, kad įtakos zonų pasidalijimas, tie slaptieji protokolai perbraižė visą mūsų regiono žemėlapį, daugelį tautų atskyrė vieną nuo kitos, jas supriešino ir atidavė totalitariniam režimui“, – priminė istorinius faktus parlamentaras.

Anot svečio, Baltijos kelias pademonstravo sovietinei valdžiai, kad tai yra trijų tautų apsisprendimas ir su tuo reikės skaitytis. „Tas apsisprendimas ir lydėjo mūsų valstybės nepriklausomybės atkūrimą. Mes buvome pirmieji, išėję iš sovietinio kalėjimo. Tai buvo savotiškas stebuklas. Galime tuo didžiuotis – pralaužėme nelaisvės ledus ir tai įsirašėme į istoriją. Tai tapo pavyzdžiu ir kitoms tautoms. Baltijos kelias yra mūsų tapatybės dalis ir mūsų sėkmės istorijos dalis. Didžiuokimės, turėdami tokį istorinį įvykį – Baltijos kelią. Jis buvo mūsų nepriklausomybės pradžia. Ir toliau eikime į priekį, susikibę už rankų. Dėkoju Tarybos nariui Gintui Jasiulioniui už pakvietimą ir galimybę dalyvauti jūsų mieste organizuojamame Baltijos kelio 30-mečio renginyje“, – sakė parlamentaras L. Kasčiūnas.

Organizatoriaus prisiminimai

Prisiminimais apie Baltijos kelią pasidalijo V. Juknelis, į šventinį minėjimą atvykęs iš Utenos rajono. Kalbėdamas apie įvykius, nuo šių dienų nutolusius per tris dešimtmečius, jis teigė, kad, telkiant žmones į Baltijos kelią, reikėjo didelių pastangų. „Juk neturėjome mobiliojo ryšio telefonų, kitų technologijų. Mes, Baltijos kelio organizatoriai, atlikome jų paskirtį – bėgiojome, kvietėme, pranešėme. Ir mums pavyko pasiekti rezultatą“, – kalbėjo V. Juknelis.

Buvęs sąjūdietis pabrėžė, kad Jonavos tarybinė valdžia netrukdė organizuoti sumanytos akcijos. „Kadangi automobilius turėjo gal tik kas penkiolikta šeima, ieškojome autobusų, bet įmonės geranoriškai palaikė mūsų idėją ir transportą skyrė. Manau, kad visi norintieji nuvažiavo į mūsų rajonui paskirtą kelio atkarpą“, – mintijo jis.

V. Juknelio teigimu, iš tų dienų labiausiai įsiminė chaosas, skubėjimas ir euforija, apėmusi Baltijos kelio dalyvius. „Tai buvo grandiozinė akcija, mes ją padarėme, atkeldami vartus į laisvę. Dabar tenka girdėti ir nusivylusių balsų. Tokiems skeptikams drįsčiau pasiūlyti atsigręžti į Rytų pusę ir nusiraminti. Mes esame visai kitokioje dimensijoje, nei Rytų valstybė, kurią palikome ir kuri sugrįžo į diktatūros glėbį. Sveikinu visus jus šios gražios sukakties proga – sėkmės ir geros kloties. Šis istorinis Lietuvos įvykis susijęs ir su mano asmeniniu gyvenimu – Baltijos kelio išvakarėse mano šeimoje gimė duktė. Tad dabar man tai yra dviguba šventė“, – pasidžiaugė istorinio Baltijos kelio vienas iš organizatorių V. Juknelis.

Irena BŪTĖNAITĖ