Jonavos miestas kasmet gražėja – randasi vis daugiau laisvalaikiui skirtų erdvių, vaikų žaidimų aikštelių, pėsčiųjų bei dviračių takų. Tačiau jonaviečiai nepatenkinti kiekvieną vasarą rausiamomis gatvėmis, teiraujasi, ką ketinama daryti su pasodintais, bet neprigijusiais medžiais ir t. t. Šiuos ir kitus miesto gyventojų pastebėjimus paprašėme pakomentuoti Jonavos miesto seniūną Povilą Beišį.
Medelius atsodins rangovas
Pernai rudenį mieste buvo pasodinta daug medžių įvairiose gatvėse, tačiau pavasarį kelios dešimtys sodinukų pumpurų nesukrovė ir nesužaliavo. Vien tik Prezidento gatvėje gyvybės ženklo neparodė netoli dešimt medelių. Vadinasi, šiuos nelaimėlius teks atsodinti, pakeisti naujais sodinukais. Gyventojai nerimauja, kad tai bus daroma iš mokesčių mokėtojų pinigų.
„Medžiai sodinti skirtingais būdais: vienų sodinukus pagal sutartį pirko seniūnija, o kiti buvo rekonstruojamų gatvių sąmatoje. Taigi rangovas už medžių gyvybę atsako lygiai taip pat, kaip už paklotas nekokybiškas trinkeles ar kitus prastai atliktus darbus. Todėl rangovas ir atsodins neprigijusius medelius savo sąskaita“, – situaciją komentavo seniūnas.
Taip bus padaryta tiek Prezidento gatvėje, tiek ir kitose rekonstruojamose ar kitokius projektus vykdančiose vietose. Anot seniūno, vasarą neprigiję medeliai nebus judinami – medžių sodinimas vyksta rudenį ir pavasarį. „Rangovai apie šią bėdą yra informuoti, padėtį žino, todėl rudenį į žemę bus įleisti nauji sodinukai“, – akcentavo P. Beišys.
Jis atkreipė dėmesį, kad kai kuriose vietose rangovas šį pavasarį jau atsodino kelis sodinukus.
Šaknys nebegauna vandens
Seniūno patirtis rodo, kad ne visi pasodinti medeliai prigyja. Sakykime, yra nesužaliavusių sodinukų prie Jeronimo Ralio gimnazijos, kur buvo vykdomas dviračių tako projektas. Šioje vietoje medelius atsodins darbus vykdęs rangovas.
„Seniūnijos pirkti sodinukai papuošė Chemikų, Abraomo Kulviečio, Petro Vaičiūno, Žemaitės gatves, Joninių slėnį. Laimei, be gyvybės ženklo medžių tose vietose yra labai nedaug. Tačiau ir tuos, kurie sužaliavo, stebime, nes medis tą neprigijimą gali pademonstruoti ir daug vėliau. Sakykime, pumpurus sukrauna, išsprogsta, o vėliau pradeda džiūti“, – sakė pašnekovas.
Anot jo, šiemetės vasaros sausra padarė nemažai nemalonumų net ir kelerius metus žaliavusiems ir aplinką puošusiems medžiams. Kaip pavyzdį jis paminėjo Panerių gatvėje, prie Neries krantinės, augantį buką. „Šis augalas jokių problemų neturėjo gal jau visą dešimtmetį, o štai dabar nurudavo – nudžiūvo jo lapai“, – teigė miesto seniūnas.
Pasak P. Beišio, džiūti pradėjo net prieš 30–40 metų pasodintos liepos. Priežastis viena – labai sausa vasara.
„Lietaus ilgą laikotarpį nebuvo, kilo aukšta oro temperatūra, o gruntiniai vandenys nusmuko taip, kad augalo šaknys jų nebegauna, todėl ir susidarė tokia liūdna situacija“, – pridūrė jis.
Sodinukus nulaužia piktavaliai
Kai kurių miestiečių manymu, sodinami po kelis šimtus eurų kainuojantys sodinukai. „Kam tokia prabanga? Gal pakaktų sodinti visiems įprastus, lietuviškus medelius, kurie yra daug pigesni? Derėtų nuvažiuoti į buvusį Jonavos medelyną, kuriame galima rasti įvairių rūšių medelių – berželių, klevų, kitokių. Šie sodinukai yra nebrangūs, o miestą tikrai papuoštų“, – samprotavo Jonavoje gyvenantis vyras.
„Nežinau, kas yra brangu. Nėra nė vieno medelio, kainavusio 200 eurų. Skleidžiami gandai, kad vienas augalas atsiėjo kelis šimtus eurų, yra visiškas melas. Nesuprantu, iš kur gaunama tokia melaginga informacija, – piktinosi seniūnas. – Prezidento gatvėje pasodintų medelių kaina siekia apie 110 eurų, mūsų pirkti sodinukai kainavo nuo 90 iki 110 eurų. Augalus perkame rinkos kaina.“
Pastaraisiais metais stengiamasi sodinti storesnio diametro, gerokai ūgtelėjusius medžius. Pavyzdžiui, Vasario 16-osios gatvėje į žemę šaknis įleido apie 20 centimetrų storio, gana aukšti medeliai. „Sodinant stambesnius medelius, didesnė tikimybė, kad jie geriau prigis. Be to, nemažai liaunų augalėlių nulaužo piktavaliai. O storesnio kamieno viena ranka chuliganai nepajėgs nulaužti. Tarkime, Neries krantinėje nesuniokojo nė vieno medelio, nes jų kamienai gana stori“, – dėstė mintis P. Beišys.
Nemažai medelių buvo nulaužta parkelyje tarp Panerių ir Birutės gatvių, piktadarių ranka myriop pasiuntė ne vieną sodinuką P. Vaičiūno gatvėje. „Dabar toje vietoje pasodinome stambius medelius, tikimės, kad patys augalai sugebės save apsaugoti nuo chuliganų“, – vylėsi miesto seniūnas P. Beišys.
Miestas po liūčių neskęs
Jonaviečiams nepatinka matyti iškastas gatves, o Panerių g. 6 namo gyventojai bijo, kad išrausta duobė nenugramzdintų viso daugiabučio. „Kas čia daroma? Kasama ir kasama beveik iki pastato sienos. Tikrai baisu, kad namas nepradėtų griūti“, – skundėsi Panerių g. 6-ojo gyventoja.
Seniūno teigimu, mieste rausiamos gatvės – tai projektai „vardan šviesaus rytojaus“. Šit Žeimių g., prie ligoninės, – bendrovės „Jonavos vandenys“ įgyvendinamas projektas. „Ten keičiami nuotekų tinklai, darbai jau eina į pabaigą. Visu tempu dirbama ir Varnutės gatvėje. Lietaus nuotekų įrenginiai atnaujinami Jono Basanavičiaus gatvėje, išrausta Vytauto gatvė. Iš čia galinga technika suksis į Panerių gatvę – bus keičiami vamzdynai iki Jeronimo Ralio gatvės“, – su vykdomais darbais supažindino seniūnas.
Pasak jo, mieste daugėja kietų dangų, tad, norint suvaldyti lietaus vandenį, reikia įrengti kokybiškus lietaus nuotekų įrenginius. Tokie požeminiai tinklai atsiras ir prie Panerių g. 6 daugiabučio, kurio gyventojai nepagrįstai nerimauja dėl statinio griūties.
„Jie bus įrengti prie Panerių gatvės 6-ojo namo. Įvykdžius šiuos projektus, tikimės, kad po stiprių liūčių miestas nebus užpiltas vandeniu, kaip tai atsitinka Kaune, Kėdainiuose ar kituose miestuose. Todėl ir kasamos gatvės, klojami milžiniški lietaus nuotekų vamzdžiai“, – aiškino P. Beišys.
Laikini nepatogumai
Išraustos gatvės, be abejo, sudaro nepatogų tiek pėstiesiems, tiek ir vairuojantiems automobilius eismo dalyviams. Bet, seniūno manymu, geriau pasisemti kantrybės ir palaukti, kol gatvės bus išlygintos. „Tikiu, kad įgyvendinami projektai visiems mums suteiks geresnę gyvenimo kokybę. Juk rangovai dirba gana sparčiai, pavyzdžiui, Jono Basanavičiaus, Vytauto gatvėse darbai jau visai baigiami. Linkiu būti kantriems“, – sakė pašnekovas.
Šiuo metu perkami rangos darbai naujiems dviračių takams, kurie sujungs Lietavos ir Žeimių gatves. Kitų projektų įgyvendinimas priklauso nuo skiriamų Europos Sąjungos lėšų, kurių suma paaiškės gal tik rudenį. „Jei gausime finansavimą, galbūt kokiais nors netikėtumais miesto gyventojus nustebinsime dar šiemet“, – paslaptingai užsiminė P. Beišys.
Irena BŪTĖNAITĖ
