Jonavos krašto kultūros ir istorijos metraštis „Taurosta“, kurio redaktorius yra buvęs ilgametis politikas Vytautas Venckūnas, šiemet skaičiuoja ketvirtus savo gyvavimo metus. Per šį laikotarpį rajono gyventojams pateikta daug įvairios istorinės, kultūrinės medžiagos apie veikėjus, palikusius žymų pėdsaką Jonavos krašto pokyčiuose. Apie tai, kaip  sekasi parengti medžiagą nemažos apimties metraščiu vadinamam leidiniui, kalbėjomės su jo „krikštatėviu“, buvusiu vicemeru V. Venckūnu. 

Nelengva pradžia

Pati idėja gimė tuomet gana aktyviai veikusioje rajono Savivaldybės Kultūros ir meno taryboje, kuriai vadovavo šis politikas. Anot jo, analogiškus žurnalus leidžia daugelis Lietuvos rajonų, tad jonaviečiai taip pat gali turėti savo leidinį, atverti praeities istorijos momentus, pristatyti asmenybes, dalyvavusias ano meto įvykiuose, suteikti galimybę pasireikšti šių dienų kūrėjams.

„Jau seniai galvojau, kad reikia leidinio, skirto Jonavos krašto kultūrai, kuris nebūtų politizuotas ar įtakojamas kitokių suinteresuotų jėgų. Tada tuometis Savivaldybės Tarybos narys Vytautas Riaubiškis pasiūlė pasekti kitų rajonų pavyzdžiu ir pradėti leisti žurnalą, – prisiminė pradžią V. Venckūnas. – Ši mintis tiesiog „užkabino“ ir, atrodė, kad tuoj imsimės reikalų, bet atsitiko taip, kad laikas bėgo, o jokio sprendimo nebuvo.  Tačiau Kultūros ir meno taryba atgaivino idėją ir nutarė, kad leidinys rajonui labai reikalingas. Kilo klausimas – kas galėtų būti jo leidėjas – muziejus, Kultūros centras, o gal „Naujienų“ redakcija? Juk reikėjo, kad kažkas tą žurnalą priglaustų. Pasirinkome Viešąją biblioteką, kurios direktorė Skirmutė Gajauskaitė sutiko, jog jos vadovaujama įstaiga būtų Jonavos kultūros ir istorijos metraščio leidėja.“

Nerimą kėlė tai, ar rajono Savivaldybė skirs finansavimą naujam leidiniui? Tačiau valdžios atstovai, įvertinę kitų savivaldybių patirtį, pritarė Kultūros ir meno tarybos pasiūlymui ir skyrė atitinkamą kiekį lėšų metraščiui leisti. Netrukus buvo sudaryta ir redkolegija, kurią sudarė devyni asmenys. Nemažai ginčytasi dėl leidinio pavadinimo. „Pasiūlymų iš redkolegijos narių išgirdome įvairių. Bet prisiminėme 1988 metais leistą nepriklausomą laikraštį „Taurosta“. Pasitarę su buvusiais jo leidėjais  – žurnalistu Vidmantu Jankausku ir kitais, perėmėme ir pavadinimą, ir laikraščio logotipą. 2015 metais pasirodė pirmasis „Taurostos“ žurnalo numeris“, – prisiminimais dalijosi jo redaktorius V. Venckūnas.

Linkėjimai leidiniui

„Daugiau nei ketvirtis amžiaus prabėgo nuo tų dienų, kai mes, grupelė entuziastų, pasitikdami Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamąjį suvažiavimą, išleidome pirmąjį Lietuvos kultūros fondo klubo „Taurosta“ laikraštėlio numerį. Nesvarbu, kad tik rašomąja mašinėle spausdintą, kopijuokliu padaugintą, bet užtat savą, nepriklausomą, tikrą laisvo žodžio Jonavoje šauklį! Gyvenimas tada buvo toks intensyvus, kad jau maždaug po pusmečio laikraštėlis galėjo peršokti tarsi į kitą lygį – įsisupęs į poligrafinį drabužį tapo dvisavaitiniu LPS Jonavos rajono tarybos ir kultūros klubo leidiniu. /.../ Iš tiesų skubėjome, nes vėrėsi iki tol nematyti horizontai, nežinomi keliai, naujos patirtys... Ir gana greitai ėmė atrodyti, kad Naujajai Lietuvai „Taurosta“ tapo nebereikalinga, kad ji jau padarė savo... /../

Kaip nuo neatmenamų laikų miškais į Nerį vandenis plukdo mažytė, bet savo vardu didi Lietuva, kaip į tą pačią upę ir toliau lyg niekur nieko ramiai srovena mūsų gilios gamtinės pasaulėjautos kodą slepiantis Taurostos upelis, taip, tikiu, vėl atgimusi, dar solidesnė „Taurosta“ ras savo vagą suklestėjusiame Jonavos krašto kultūriniame peizaže ir jį deramai praturtins. Šiandien, kaip ir tais atmintinais metais, mūsų kultūros upelei pirmiausia linkiu sraunumo“, – Jonavos kultūros ir istorijos metraščiui linkėjo buvęs to paties pavadinimo laikraščio redaktorius, žurnalistas V. Jankauskas.

Temų paieška

Pasak V. Venckūno, kartu su Sąjūdžio laikų laikraščio pavadinimu perimta ir jo dvasia. „Akylusis skaitytojas galbūt pastebėjo, kad mūsų leidžiamame žurnale vyrauja dvi nuostatos: publikuojami kuriančio jonaviečio kūriniai arba straipsniai autoriaus, kuris rašo apie Jonavą. Drąsiai galiu pasakyti, kad mūsų žurnale nerasite bulvarinio pobūdžio medžiagų – tiesiog to nėra ir nebus. „Taurosta“ – solidus ir labai informatyvus leidinys“, – akcentavo redaktorius V. Venckūnas.

Lankydamasis archyvuose, jis aptinka nemažai medžiagos, kuri tiktų metraščiui „Taurosta“. „Dokumentuose surandu nemažai su Jonava susijusių žmonių pavardžių. Itin nemažai asmenų yra iš tarpukario Lietuvos. Į karo metų ir pokario, tarybinį laikotarpius dar net neįžengiau. Todėl vienas temas „pasufleruoja“ archyvai, kitas randu lankydamasis mokyklose, jų muziejuose, kalbėdamasis su įvairiais žmonėmis, geriausiai žinančiais, ką jų buvę auklėtiniai veikia dabar. Suradau ne vieną žmogų, kuris, iškeliavęs iš Jonavos, dirba kitame mieste. Pirmiausia pašmaikštauju, kad jis esąs „skolingas“ Jonavai, o paskui užsimezga pokalbis – ir jonavietis tampa „Taurostos“ herojumi. Tarp jų – istorikai,  menininkai, kitų sričių žinovai. Šie žmonės visada mielai bendradarbiauja ir papildo mūsų leidinį“, – nusišypsojo žurnalo redaktorius.

Suradęs reikiamą personažą žurnalui, kartais redaktorius veda derybas su juo – galbūt jis pats galėtų save pristatyti, tarkime, parašyti atsiminimus ar pateikti savo biografijos faktų? Tačiau, V. Venckūno teigimu, dažniausiai žmonės nelinkę rašyti savo istorijos, tad tenka dirbti redkolegijos nariams.

Pirmas numeris

Redaktorius neslepia, kad sunkiausia buvo leidžiant pirmą metraščio numerį. Anot pašnekovo, jam, inžinieriui, staiga persimetusiam į literatūros sritį,  iškilo įvairių sunkumų. „Man tai buvo iššūkis – nežinojau, nuo ko pradėti, tad važiavau konsultuotis pas ilgametį Ukmergės rajono tokio pat turinio žurnalo redaktorių Vytautą Česnaitį, kuris viską smulkiai paaiškino. Konsultacijos labai padėjo“, – neslėpė pašnekovas.

Jis prisipažino, kad labai norėjo, jog pirmas žurnalo numeris sudomintų skaitytoją – būtų didingas ir patrauklus. „Neramiai laukiau jo pasirodant. Pirmas metraščio numeris buvo išspausdintas 2015-aisiais 500 egzempliorių tiražu. Suprantu, kad pasitaikė ir maketavimo klaidelių, ir šriftą per didelį pasirinkome, ir tarpai tarp eilučių gal didoki, bet svarbiausia – „Taurosta“ pamatė dienos šviesą! Visa kita atrodė kaip smulkmena. Manau, kiekvienas redkolegijos narys pirmą numerį į rankas ėmė jaudindamasis. Bet tas „kūdikis“ nenuvylė. Dėkui kalbos redaktorei Meilutei Venckienei, žurnalą maketavusiai Alionai Jakutienei, visiems rašiusiems ir skubėjusiems į maketo peržiūrą. Šiandien tai atrodo kaip koks sapnas. Malonu – rezultatą pasiekėme. Beje, ant pirmo viršelio esanti nuotrauka, kurioje matome tautiniais drabužiais apsirengusią moterį su duonos kepalu ant rankų, simbolizuoja mūsų sumanymą – žurnalas visiems neša dvasios peną, kaip duonos kepalą...“ – dalijosi mintimis V. Venckūnas.

Vertinga medžiaga

Prisilietimas prie praeities, menančios istorinius įvykius, kartais tragiškus žmonių likimus, skaitytojui leidžia susipažinti su to laikmečio gyvenimu. Redaktoriaus nuomone, neįkainojamą vertę turi straipsniai apie mūsų krašto jubiliatus. „Tai rodo ir paskutinis faktas. Neseniai mirus Meilutei Marijai Raštikytei-Alksnienei, apie kurios šeimą „Taurostoje“ buvo išspausdinta plati medžiaga, žmonės, ieškodami informacijos, kreipėsi į mane, nes niekas neturi išsamesnių žinių apie iškilius žmones, – stebėjosi V. Venckūnas. – Jubiliejams skirtose medžiagose atskleidžiama ir to žmogaus biografija, ir jo šeimos likimas ir taip toliau. Publikuoti straipsniai išliks ir ateities kartoms.“

Žurnale išskirtinis dėmesys skiriamas Sausio 13-osios įvykiams, Vasario 16-ajai, Kovo 11-ajai, Joninių, Jonavos miesto šventėms. „Tokie straipsniai leidžia palyginti, kaip kinta renginių pobūdis, išryškinami nauji akcentai ir panašiai. Metraščio paskutiniuose puslapiuose pateikiamas visų su Jonava susijusių jubiliatų sąrašas, pristatomos tais metais išleistos naujos knygos. Manau, tai yra labai vertinga informacija skaitytojui“, – samprotavo pašnekovas.

Leidinyje nemažai vietos skiriama rajono kūrėjams. V. Venckūnas įsitikinęs, kad „Taurosta“ – puiki terpė pristatyti poezijos ir prozos puoselėtojus. „Laukiami visi norintys papasakoti apie įvykius, susijusius su Jonavos kraštu įvairiais laikotarpiais, apie savo giminės istorijas ir žymius žmones“, – pridūrė pašnekovas.

Autorinės knygos

Jonavos krašto kultūros ir istorijos metraštį „Taurosta“, kuris leidžiamas du kartus per metus 500 egzempliorių tiražu, galima įsigyti Viešojoje bibliotekoje. „Savivaldybės Tarybos sprendimas leidžia pardavinėti žurnalą savikainos verte, todėl jo nerasite prekyboje. Tiems, kuriems aktuali rajono istorija ir kultūra, gali užsukti į knygų šventovę ir susipažinti su mūsų leidiniu arba skaityti žurnalą internetinėje svetainėje www.jonbiblioteka.lt, kur patalpinti visi ligi šiol išleisti žurnalo numeriai“, – priminė redaktorius.

Beje, pasitraukęs iš politinės veiklos, V. Venckūnas pats sudaro ir rašo istorines knygas. Pirmasis didelės apimties leidinys „Prikeltas laikas“ buvo sudarytas bendradarbiaujant su tautodailininku Artūru Narkevičiumi bei V. Jankausku. Vėliau pasirodė knygos „Jonavos valsčius ir miestas 1918–1940 m.“ (2016 m.), „Jonavos krašto karžygiai 1919–1920 m.“ (2017 m.), o neseniai pristatytas beveik 500 puslapių leidinys „Jonavos valsčiaus šauliai 1919–1940 m.“

„Sudarant istorines knygas, būtinas visiškas tikslumas. Todėl po kruopelytę rinkdamas joms medžiagą, labai daug laiko praleidau archyvuose. Ten, kaip minėjau, aptikau ne vieną pavardę ar bent užuominą, derančią ir „Taurostos“ metraščiui“, – nusišypsojo redaktorius V. Venckūnas.

Irena BŪTĖNAITĖ