Paskelbtas Renginiai

Kelionė į Šv. Pranciškaus onkologijos centrą

Antradienis, 16 July 2019 10:06 Parašė 

Liepos 6 d. Jonavos onkologinių ligonių asociacijos „ŠKAC“ (Jonavos OLA) nariai vyko į Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centrą. Tai Jonavos rajono savivaldybės finansuojamo socialinio projekto programos „Škac, neviltie, škac, liūdesy“ dalis.

Šios kelionės tikslas – susipažinti su onkologijos centro veikla, susitikti su bendruomene „Vilties piligrimai“.

Atvykus ir išlipus iš autobuso, pirmiausia, kas pribloškė, tai kvapai sklandantys ore – salstelėjęs rožių ir stipriai aštrus levandų. Gėlynų grožio ir dydžio aprašyti neįmanoma, tai reikia pamatyti, kad pajustum jų didybę. Mus pasitiko centro direktorė Aldona Kerpytė, kuri puikiai žino, ką reiškia išgirsti diagnozę – vėžys – jai tai teko patirti net tris kartus ir ilgametė jos bendražygė Irena Embrektienė, kuri taip pat buvo paliesta onkologinės ligos. Ir ne tik pati, bet ir mamytė, ir brolis. Nuo pirmų žodžių, nuo pirmo apsikabinimo pasisveikinant, jautėme nuoširdumą, paprastumą bendravime. Vėliau supratome, kodėl Aldoną Kerpytę visi vadina Aldute, nes tikrai reta tokių pasišventusių ir atsidavusių savo veiklai žmonių. Ir dauguma žmonių,  dirbančių centre, savanoriai. Centro misija – dvasinė, psichologinė ir socialinė pagalba onkologiniams ligoniams ir jų artimiesiems, centro veikla grindžiama krikščioniškomis vertybėmis.

Visos paslaugos, teikiamos šiame centre, yra nemokamos, išskyrus nakvynę. Čia gali kreiptis ne tik onkologiniai ligoniai, bet ir jų artimieji. Nuo pat pirmųjų minučių žmogus apgaubiamas dėmesiu, išsiaiškinama, kokios pagalbos konkrečiu atveju reikia: individualus konsultavimas, susitikimas su dvasininku, psichologo konsultacija, terapijos (muzikos, dailės, šokio ir t.t.).

Dvasinę pagalbą teikia šalia centro įsikūrusio Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno broliai, koplyčioje nuolat aukojamos Šv. Mišios už onkologinius ligonius, jų artimuosius, gydytojus, centro savanorius ir rėmėjus, kurių dėka centras gyvuoja ir teikia nemokamą pagalbą.

Centre teikiama kvalifikuota psichologo pagalba, kuri padeda suvaldyti neigiamas emocijas ir baimes. Muzikos, dailės, šokio terapijos sukelia teigiamas emocijas, padeda įveikti stresą, gerina fizinę ir dvasinę sveikatą. Nuolat vyksta kūrybiniai užsiėmimai: vilnos vėlimas, tapyba, siuvimas. Kaip pasakojo direktorė A. Kerpytė, užsiėmimų metu moterys taip įsitraukia į kūrybą, kad pasimiršta visos neigiamos mintys, atsiskleidžia asmeniniai sugebėjimai. Bibliotekoje – didelis pasirinkimas knygų, ne tik grožinės literatūros, bet ir medicinos, teologijos, dvasinės literatūros. Centras yra parengęs ir išleidęs nemažai informacinių leidinių: „Apie chemoterapiją“, „Spindulinė terapija“, „Dvasinė pagalba sergančiam“. Tai tik keletas iš jų. Didelį įspūdį padarė grožio kambarys su didžiuliais veidrodžiais ir… perukais, kepuraitėmis, skarelėmis, taip pat masažo kambarys, skirtas ne tikram masažui (onkologiniams ligoniams nerekomenduojama), o tik atpalaiduojantiems paglostymams, žaidimų kambarys vaikams, nes pagalba reikalinga ir jiems. Klaidinga manyti, kad maži vaikai nieko nesupranta, su jais nebūtina kalbėti apie artimųjų ligą. Direktorė papasakojo istoriją apie mažą mergytę, kurią beklausant ne vienas iš mūsų nubraukė ašarą ir galbūt susimastė apie savo vaikus ar anūkus.

Vaikščiojant po centrą ir po kiemelio gėlynus laikas netruko prabėgti, širdis džiaugėsi, matant kiek meilės, rūpesčio, darbo įdėta ir su kokiu tikėjimu ir pasišventimu šiam darbui žmonės čia dirba.

Susipažinus su centro veikla, buvome pakviesti bendrai maldai su bendruomene „Vilties piligrimai“, kurioje onkologiniai ligoniai ir jų artimieji, ne tik iš Klaipėdos krašto, bet iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios už vėžio liga sergančiuosius, jų šeimas, centro savanorius, mūsų asociacijos nares Daivą ir Birutę, kurioms šiuo metu ypač reikia mūsų visų palaikymo. Po to vyko susitikimas su bendruomenės nariais. Susipažinome, bendravome, dalinomės išgyvenimais ir patirtimis, deklamavome eiles, dainavome dainas, savo liudijimais teikėme vieni kitiems viltį ir džiaugėmės gyvenimu. Atsisveikinant atrodė, kad mes pažįstami jau ne vienerius metus.

Teigiamų emocijų suteikė ir pasibuvimas prie jūros (buvo narių, nemačiusių Baltijos jūros jau kelis metus). Padainavome, fotografomės ir skubėjome namo, nes planavome giedoti Tautišką giesmę kartu Jonavoje. Nespėjome. Tad teko improvizuoti, prisijungti prie Nociūnų bendruomenės. Tad, jaudinantis kelionės finalas įvyko tarp Klaipėdos ir Jonavos su Nociūnų bendruomenės nariais sugiedota Tautiška giesmė, o po to dar draugiškas ratelis su lietuviškomis dainomis.

Dėkojame Jonavos rajono savivaldybei už skirtą finansavimą ir suteiktą galimybę šiai kelionei,Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centro direktorei A. Kerpytei ir bendruomenei „Vilties piligrimai“ už priėmimą ir nuoširdų bendravimą.

Jonavos onkologinių ligonių asociacijos „ŠKAC“ vadovė Jūratė Povilavičienė

Web Analytics