Paskelbtas Aktualijos

Sausra ir alinantys karščiai grasina žemės ūkiui

Penktadienis, 14 June 2019 11:04 Parašė 

Antrus metus iš eilės Lietuvą užklumpa klimatinė sausra, daugiausia rūpesčių kelianti žemės ūkio bendrovėms bei individualiems ūkininkams. Visiems aišku, kad jos padariniai turės neigiamos įtakos Lietuvos žemės ūkiui. Šis klausimas svarstomas tiek Parlamento Kaimo reikalų komitete, tiek Žemės ūkio ministerijoje,   tačiau ekstremali situacija paskelbta tik keliuose šalies rajonuose. Apie neįprastus karščius, alinančią sausrą mūsų rajone kalbėjomės su bei Jonavos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėju Jonu Marčiukaičiu, patirtimi pasidalijo „Pauliukų“ žemės ūkio bendrovės vadovas Andrejus Štombergas bei sodininkyste užsiimantis Alfonsas Špokas.

Pavasarinės šalnos

Šių metų pavasaris šalnomis, siekiančiomis 5 ir daugiau laipsnių šalčio, balandžio mėnesį smogė sodams ir vaiskrūmiams, kurie jau buvo sukrovę pumpurus. Ne viename sode šalnos nukando graikinius riešutmedžius, rudomis spalvomis nudažė obelis bei vyšnias. Pasak J. Marčiukaičio, toks oro temperatūros  pažemėjimas ypatingai pakenkė daugeliui sodų – šaltis pakando dar net neišsiskleidusius žiedus.

Anot jo, labiau nukentėjo sodai, kurie auga durpingame dirvožemyje. „Dėl tos pačios priežasties šalnos paveikė ir žiemines kultūras, pasėtas panašios sudėties žemėje. Ten, kur yra durpių, šalnos būna didesnės ir ilgesnės“, – pabrėžė žemės ūkio skyriaus vedėjas. 

Pašnekovo teigimu, dėl šalnų nukąstų pumpurų Savivaldybė gavo tik vieno sodininko iš Šilų seniūnijos nusiskundimą. Tam tikslui sudaryta komisija nuvyko į vietą, apžiūrėjo, kaip šalna pakenkė vaismedžius. J. Marčiukaitis akcentavo, kad šiame sodininkystės ūkyje nuostoliai yra labai dideli. „Atidžiai vertinome žiedus, tikrinome, kiek juose likę gyvybės. Šalnos sunaikino vidutiniškai apie 70 proc. derliaus, nes pastebėjome vaismedžių, kuriems pakenkta ir 90 procentų, ir kiek mažiau“, – dalijosi mintimis skyriaus vedėjas.

Padėtis palankesnė

Negandos sodininkams ir žemdirbiams stipriomis šalnomis nesibaigė – prasidėjo sausas laikotarpis. J. Marčiukaitis, prisimindamas pernai metais užklupusią sausrą, akcentavo, kad Jonavos rajonas buvo vienas pirmųjų Lietuvoje, paskelbęs ekstremalią situaciją. „Apie sudėtingą padėtį ir galimus didelius nuostolius žemės ūkyje paskelbėme birželio pabaigoje. Tada labai aiškiai įvertinome pasėlių būklę ir supratome, kad būsimas derlius ženkliai nukentės, nes sausros padariniai yra aiškūs ir negrįžtami.  Bet šiemet situacija yra šiek tiek kitokia. Aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu tikrai buvo didelė sausra, pridariusi nemalonumų ūkininkams. Tačiau gegužės mėnesį laukus palaistė lietus. Žinoma, tokio kiekio lietaus įmirkti žemei nepakanka. Bet ir toji drėgmė kai kuriuose plotuose padėjo atsigauti pasėliams. Sinoptikų prognozės apie galimą lietų teikia vilties, kad jo sulauksime. Todėl, stebėdami laukuose žaliuojančius pasėlius ar kitokias kultūras, negalime teigti, jog kartojasi pernykštis reiškinys, šiemetė situacija kur kas palankesnė“, – sausros padėtį mūsų rajone komentavo J. Marčiukaitis.

Ekstremalios situacijos klausimas

Pasak žemės ūkio skyriaus vedėjo, dėl sausros padarinių gautus prašymus iš dviejų ūkių įvertino Savivaldybėje sudaryta komisija. „Gegužės mėnesį vertindami prašymuose nurodytus argumentus, nustatėme tam tikrą sausros pažeidimų procentą. Reali situacija rodo, kad nesudygo cukriniai runkeliai, kaupiamosios daržovės, labai prastai atrodo daugiamečių žolių pievos. Manau, kad daugelis ūkininkų, užsiimančių gyvulininkyste ar žolininkyste, pirmosios šienapjūtės metu nusivylė prasta žole, kuri žiemą yra būtinas pašaras laikomai bandai“, –  tęsė pasakojimą žemės ūkio skyriaus vedėjas.

Sunku pasakyti, ar tie procesai bus grįžtami, ar negrįžtami? Toks klausimas nerimą kelia ne tik ūkininkams, bet ir žemės ūkio skyriaus specialistams. Tikėtina, kad artimiausiu metu gerokai palis, lietus sudrėkins žemę – ir atolas sodriai ataugs. Jeigu taip neatsitiks, matyt, žolės pašarui teks ieškoti kituose šalies regionuose.

Anot J. Marčiukaičio, kiekvienas ūkininkas, laikantis bandą ar auginantis runkelių plotus, privalo įsivertinti riziką.  „Gamyba vyksta po atviru dangumi. Mes juk negalime užsakyti dangui, kad pavasarį, aktyvios vegetacijos metu, gausiai palytų, kultūrų brendimo metu intensyvus lietus susilpnėtų, o javapjūtės laikotarpiu dangus nugiedrėtų ir būtų sausa. Tokių mūsų pageidavimų gamta nepaiso. Todėl kiekvienais metais patiriama specifinių nuostolių“, – priminė pašnekovas.

Jo teigimu, ekstremalios situacijos negalima skelbti, neturint Hidrometeorologijos tarnybos pažymos. Antras dalykas – privalu vadovautis sveiku protu, kad stichiniai  procesai turės grįžtamąjį ryšį.

„Tarkime, paskelbiame ekstremalią situaciją dėl sausros. Staiga prasidėję lietūs atgaivina kultūras, tad atvykę draudimo kompanijos vertintojai nenustatys  nuostolių. Prieš tam tikras tarnybas atrodysime prastai. Suprantama, kad situacija yra gana sudėtinga. Manau, jog tikslinga prisilaikyti praėjusių metų terminų, kada buvo paskelbta ekstremali sausra rajone birželio pabaigoje. Tuomet jau buvo akivaizdu, kad nuostolių neišvengsime. Visai tikėtini priekaištai, kodėl nepaskelbta ekstremali situacija pavasarį. Galiu tik patikinti, kad komisija sudaryta – nuo šalnų prašymai patikrinti, nuo sausros – taip pat įvertinti. Ūkininkams visada teikiama pagalba. Tuo rūpinasi ir Jonavos rajono savivaldybės administracija, ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), Žemės ūkio rūmai – visi jautriai reaguoja į susidariusią situaciją“, – akcentavo J. Marčiukaitis.

Sutarčių rizika

Pašnekovo nuomone, ūkininkams, laikantiems galvijų bandas, kurių pagrindą sudaro žoliniai pašarai, ši vasara nieko gera nežada, tačiau kol kas jos pavojai yra mažesni nei buvo pernai. „Klimatas yra labai permainingas. Užpernai skelbėme ekstremalią situaciją dėl liūčių – laukuose vešinčias kultūras apsėmė vanduo, pernai taip elgtis privertė baisi sausra. Kas bus šiemet, sudėtinga atspėti, nors labai sausa, bet vis tiek vietomis palyja. Pirmiausia nukentės daugiametės ar vienmetės pievos, kaupiamosios kultūros, matyt, mažą derlių duos ir labai prastai sudygę runkeliai – tuo įsitikinau lankydamasis skundus pateikusių bendrovių bei ūkininkų laukuose“, – patikino J. Marčiukaitis.

J. Marčiukaičio nuomone, ministerija įvertins pavasarinės sausros mastą ir galbūt skirs prašymus pateikusiems asmenims tam tikrą sumą pinigų patirtiems nuostoliams kompensuoti. Tačiau nei ŽŪM, nei Savivaldybė, nei kitos institucijos neprisiims rizikos už sudarytas sutartis.

„Po pernykštės sausros visos kuruojančios institucijos įspėjo ūkininkus sutartis sudaryti apdairiai, nes žemdirbiai turi suvokti, jog gamyba vyksta po atviru dangumi ir priklauso nuo Aukščiausiojo valios. Todėl kiekvienas žemdirbys, sudarydamas sutartį su supirkėju, privalo nepamiršti galimos rizikos“, – atkreipė dėmesį Žemės ūkio skyriaus vedėjas, pridurdamas, kad nuo iššalimo, sausros, liūties, krušos rizikos kultūras galima apdrausti bendrovėje „VH Lietuva“, juolab kad valstybė kompensuoja draudimo įmokas nuo 50, 65 ir 70 proc. Pasak J. Marčiukaičio, besidraudžiančių ūkio subjektų kasmet daugėja.

Su gamta nepažaisi

Žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) „Pauliukai“ vadovas A. Štombergas sutinka, kad su gamta nepakovosi – niekada nežinai, kas bus rytoj. Anot jo, sinoptikai beveik kasdien žada lietų, tad kas rytą žvilgsnis savaime kyla į dangų. O debesų kaip nėra, taip nėra.  „Nežinau, ko laukti, žinoma, kad vargina nerimas. Šiandien apėjau cukrinių runkelių lauką – kur ne kur vienas kitas daigas dygsta. O juk jau seniai turėjo sudygti. Ko laukti ir ko tikėtis?“ – retoriškai klausė jis.

Jeigu užeitų liūtis ir gerai sudrėkintų žemę, gal vienu kitu daigu pasipildytų laukas – mažiau tuščių plotų matytųsi. „Šiandien galima tiesiai sakyti – pusės derliaus nebus. Jeigu kiti dar ir išdygs, vis tiek neužaugs tokie, kokie turėtų būti. Pernai taip pat buvo labai sausa, bet dar iki sausros daigai pasirodė, o šiemet prieš sudygimą žemė visai išdžiūvo. Žada lietų, o jo vis nėra“, – apmaudžiai kalbėjo bendrovės direktorius.

Ilgametis bendrovės vadovas teigė, kad balandžio pabaigoje ketinęs apdrausti runkelius nuo sausros. Bet to nepadarė. Norint gauti draudimą, reikia, kad būtų paskelbta ekstremali situacija, bet, jo žodžiais tariant, „niekas jos skelbti nesirengia“. „Tai sausra, tai liūtys puola, niekas neskuba į situaciją gilintis, bet užtat mokesčių nepamiršta – žiūrėk, kad laiku sumokėtum ir kokios dienos neužgaištum“, – piktinosi A. Štombergas.

Ne tik cukriniai runkeliai, bet ir pievos sodria žole nedžiugina. Pirmasis šienapjūtės etapas, davęs apie 20–30 proc. mažesnį rezultatą, baigėsi. Vėl tenka laukti dangaus malonės, kad atolas ataugtų. „Su gamtos akibrokštais nepažaisi. Gyvename laukimu ir viltimi“, – atsisveikino ŽŪB „Pauliukai“ direktorius.

Bevaisės obelys

Šilų seniūnijoje sodininkyste besiverčiantis A. Špokas prisipažino, kad šiemet pirmą kartą patyrė šalnų jėgą. „Neatsimenu gyvenime, kad šitaip būtų nušalę žiedai. Pernai buvo ypatingi metai – apsieita be pavasarinių šalnų, derlius džiugino. Šiaip pavasarį neretai pasitaiko šaltuko, bet nuo jo labiau nukenčia vasarinės ir kitokios jautresnės obelų rūšys. O šiemet prieš vaismedžių žydėjimą pakilo temperatūra, oras labai atšilo, beveik visos obelys pražydo. Bet staiga užklupo šalna, kuri tęsėsi net penkias naktis. Tiesa, tris naktis temperatūra nukrito nedaug – maždaug iki 1, 2 laipsnių šalčio. Bet dvi naktis pasiekė net minus 5,5 laipsnio. Tai visas sodas taip ir nuvirė“, – pasakojo patyręs sodininkas.

Pasak A. Špoko, nuostoliai siekia apie 99–98 proc. Jo manymu, jeigu trijų ha plote auginamos obelys duos apie 100 kg vaisių, tai bus labai gerai. „Kitais metais nuo vieno medžio priskindavome po 30 kilogramų. Viename hektare auga apie 1000  medelių, taigi galima paskaičiuoti. 2018-uosius laikau įspūdingais metais“, – neslėpė apmaudo sodininkas.

Jo teigimu, šalna pakenkė ir medunešiui – mat bitės labai trumpai galėjo pasidžiaugti obelų žiedų nektaru. „Iki šalnų aviliai sunkėjo, o po šio gamtos akibrokšto vabzdžių nameliai lengvėjo. Taigi ir medaus šiemet bus mažiau . Bet laikas parodys, gal bitutės dar ir ras aromatingų žiedų?“, – samprotavo A. Špokas.

Web Analytics