Jonavos Panerio pradinei mokyklai šį mėnesį sukako 25-eri metai. Birželio 7-ąją ketvirčio amžiaus veiklos šventinis minėjimas buvo surengtas Jonavos kultūros centro Didžiojoje salėje, kurią užpildė ne tik ugdymo įstaigos pedagogai ir moksleiviai, bet ir buvę ugdytiniai, bičiuliai, miesto bendruomenės nariai, vietos valdžios atstovai. Tą pavakarę žaismingai klegėjo vaikų balsai, skambėjo muzika, liejosi sveikinimai ir linkėjimai, o susirinkusiųjų rankose pražydo įvairiaspalvės gėlės.
Pirmieji žingsniai
Visą šį laikotarpį įstaigai vadovaujanti Ona Šukienė, prisimindama mokyklos kūrimo pradžią, neslėpė, kad tai buvęs nelengvas metas. Mat visas dėmesys buvo nukreiptas į tuo pačiu metu kuriamą pirmą rajone gimnaziją. „Mes, pradinukai, likome lyg ir šešėlyje. Atsirado nemažai abejojančiųjų, netikėjusių siekių sėkme. Bet mūsų komandoje dirbo pavaduotoja Virginija Milinavičienė, su kuria organizavome veiklą ir arėme tuos dirvonus, – dalijosi prisiminimais O. Šukienė. – Tuo pačiu užsikrėtė ir visas kolektyvas, į pagalbą atskubėjo tėveliai. Kadangi mokykla kūrėsi buvusio vaikų lopšelio-darželio „Pasaka“ patalpose, darbų netrūko: griovėme, kasėme, dažėme, tvarkėme. Visada sakiau, kad bendruomenės kūrimas prasideda nuo bendro darbo.“
Anot direktorės, norėjosi, kad mokykloje vyrautų šeiminiai santykiai, artimas bendravimas, būtų atvira galimybė vienas kitu pasidžiaugti, pasisveikinti, nepasitaikytų vaikų „rūšiavimo“, o mokiniai jaustųsi saugūs.
Pirmais metais įstaigoje dokumentai buvo spausdinami rašomąja mašinėle, o kopijavimo aparatą atstodavo kalkės lapai. „Dabar daugeliui sunku įsivaizduoti tokią pradžią. Man, direktorei, teko pabūti ir finansininke, rašančia algalapius, ir kasininke, parnešančia iš banko pinigus ir juos išmokančia darbuotojams. Bet įgijau geros patirties. Mokykloje dirbti liko keli „Pasakos“ darželio darbuotojai, techninis personalas. Senbuvėmis laikau Eridaną Tabūnienę ir Reginą Briskmanienę, kurios šioje įstaigoje tiesiog mano akyse užaugo ir subrendo. Esu laiminga, kad pavyko suburti tokį vienminčių kolektyvą, kuris ir šiandien nepraranda motyvacijos“, – apžvelgdama veiklos pradžią, sakė O. Šukienė.
Malonūs pokyčiai
Metams bėgant, darbo sąlygos gerėjo. Direktorė patenkinta Savivaldybės Tarybos dėmesiu mokyklai – įrengtas stadionas, atlikta renovacija ir vidaus patalpų remontas, šiemet ketinama atnaujinti grindų dangą.
Kadaise buvęs purvinas kiemelis dabar panašus į botanikos sodą – aplinką puošia nemažai retesnių augalų. Anot direktorės, visa tai – vaikams. „Augalų įvairovė pradinukui – neįkainojama pažintinė vertybė. Tegul mažųjų širdelėse bręsta meilė medeliui, krūmui, gėlei“, – patirtimi dalijosi O. Šukienė.
Iš tikrųjų „paneriukams“ jaukios erdvės turėtų pavydėti kitos mokyklos – čia pat džiugina patraukli Neries krantinė, dviračių takai, visai šalia dvasią žadina bažnyčios varpų skambesys, istorinę praeitį mena Senamiesčio kvartalas.
Direktorės žodžiais tariant, „vaikai – neparašyta knyga, enciklopedija“. „Mes iš jų mokomės ir mokomės. O tėveliai, mielai bendraujantys su mokyklos bendruomene, yra patys geriausieji pagalbininkai. Kitąsyk nežinai, kada širdį gali užgauti, todėl visada kviečiu pasikalbėti, išsakyti viską, kas slegia žmogaus vidų. Juk susirašinėjimai elektroniniu būdu yra šaltas bendravimas – be žvilgsnio, be veido. Todėl labai svarbu būti šalia, kaip sakoma, akis į akį“, – įsitikinusi įstaigos vadovė.
Per 25-erius metus Panerio pradinė mokykla į aukštesnę pakopą išleido per 2000 mokinių. Kolektyvo sudėtis yra stabili, nes visiems čia gera.
„Dėkoju visiems bendruomenės nariams, tėveliams už ėjimą į priekį, supratimą ir geranoriškumą. Tegul ateityje mokykla auga ir klesti. Įstaigai linkėčiau tvirto, pasirengusio ir jauno vadovo, nes jauni žmonės turi kitokį matymą, į pokyčius žiūri šiuolaikiškai“, – realistiškai ateities planus įvertino 25-erius metus įstaigai vadovaujanti O. Šukienė.
Gyvenimo pasaka
Mokytoja E. Tabūnienė, buvusi „Pasakos“ vaikų lopšelio-darželio auklėtinė, prisipažino, kad nuo tada prasidėjo jos „gyvenimo pasaka“. „Kokios veiklos tik nepradėdavau, ratas apsisukdavo ir sugrįždavau į šį pastatą, kurio duris varstau iki dabar“, – nusišypsojo mokytoja Eridana.
Jos prisiminimuose išliko malonūs ir kiek bauginantys įspūdžiai, kai ji, kelerių metų mergytė, pradėjo lankyti „Pasakos“ darželį, kai, atėjus metui, auklėtoja Valerija Stankevičienė, dabar jau besiilsinti Anapilyje, išlydėjo į pirmą klasę Panerio pradinėje mokykloje.
„Baigusi vidurinę mokyklą , vasaros atostogų metu nusprendžiau padirbėti savo buvusioje ikimokyklinėje įstaigoje. Tada ir supratau, kad darbas su vaikais – mano ateitis. Tad, baigusi mokslus, atlikti praktiką sugrįžau į „Pasaką“, kuriai vadovavo Marija Šimelienė. O paskui net auklėtoja įsidarbinau. Atmintyje išlikę gyvi darželio 25-mečio prisiminimai, o šiandien minime jau pradinės mokyklos, kurioje dirbu mokytoja, ketvirtį amžiaus. Už tai dėkoju direktorei Onai Šukienei, motiniškai patarusiai tobulintis, mokytis ir dirbti su pradinukais“, – prisiminė E. Tabūnienė.
Mokytojai smagu, kad vaikas išgirdo ir priėmė jos patarimą, paguodos žodį ar kitaip įvertino. „Nesvarbu, koks tas momentas būtų: ar ugdymo procesas, ar pagalba susirgus, ar laukiant atvykstančių tėvelių. Vaiko šypsena, kartais gal ašara ar žodis „ačiū“ – yra puikiausias mano darbo įvertinimas, nes žinau, kad vaikas mane suprato“, – pasidžiaugė Eridana.
Prieš atsisveikinant
Priešmokyklinio ugdymo pedagogė R. Briskmanienė, tame pačiame pastate dirbanti nuo 1979-ųjų, prisipažįsta, kad tai esą jos antrieji namai. „Buvau darželio „Pasaka“ darbuotoja“, o kai jį reorganizavo į pradinę mokyklą, direktorė sumanė, jog būtų gerai sukurti parengiamąją mokyklai klasę ir pakvietė mane dirbti. Anuomet nebuvo nei metodikų, nei priemonių, nei rekomendacijų. Pirmiausia įsirengėme klasę, paklojome linoleumą, o aš kūriau programą, kuri galėtų sudominti vaikučius ir būtų jiems naudinga. Neturėjome pavyzdžių, nes rajone tokios parengiamosios klasės nė vienoje mokykloje nebuvo. Bet nuo 2002-ųjų atsirado ir literatūros, ir metodinės medžiagos, ir įvairių priemonių tokio amžiaus lankytojams“, – prisiminė pedagogė.
Anot jos, darbas labai patiko. Du dešimtmečius mokytoja vaikų vardus ir pavardes su nuotraukomis kaupdavo albume, bet mokyklos 20-mečio proga surinktą medžiagą padovanojo mokyklos muziejui. „Svarbiausia – mylėti vaikus. Dirbti man labai patiko, dalyvaudavome visuose mokyklos renginiuose, kur vaikučiai galėdavo pasijusti vyresni. Šiemet ketinu išeiti į pensiją, galbūt jausiu nostalgiją darbovietei, kurioje, įskaitant ir darbą „Pasakoje“, dirbau 40 metų. Žinoma, ilgėsiuosi ir tikriausiai neretai čia apsilankysiu“, – prisipažino R. Briskmanienė.
Socialinės pedagogės Jolantos Mackevičienės, Panerio pradinėje mokykloje dirbančios 15 metų, nuomone, labai svarbu gyvenimo subtilybių vaikučius mokyti nuo vaikystės. „Jau darželyje būtina aiškinti tėvams, kaip ugdyti įvairius įgūdžius, net ir higienos. Kuo anksčiau vaikams įskiepysime gerumą ir supratimą, tuo daugiau vaikų išmoks tvardytis, valdytis, kitaip tariant, įveikti pykčio priepuolius ar agresyvias emocijas“, – įžvalgomis pasidalijo pašnekovė.
Šventinė nuotaika
Šventinę atmosferą Kultūros centre šildė tai, kad renginį vesti buvo patikėta ne šou mėgėjams ar profesionalams, bet mokyklos ugdytinių tėveliams. Šias pareigas ėjo Ernesta Legienė ir Kristina Jaskūnienė, kurių atžalos lanko Panerio pradinę mokyklą. Tėvų vardu kalbėjęs Mindaugas Legas įstaigą pavadino „branduoliu“. „Tai rodo aukšti rezultatai Jonavoje ir aukštos vietos Lietuvoje. Tobulėkite, eikite į priekį, įsisavindami naujoves, o būsimieji pirmokai – pasirinkite teisingiausią mokyklą ir tapkite „paneriukais“, – ragino M. Legas.
Lietuvos Respublikos Seimo nario Rimanto Sinkevičiaus padėjėja Laima Slovikienė, įteikdama O. Šukienei padėkos raštą ir perduodama parlamentaro sveikinimus, sukaktį įvardijo „jaunystės švente“. Rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduoja Birutė Gailienė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus padėkos raštais pagerbė pedagoges, darbui mokyklai atidavusias 25-erius metus. Jų gretose – Lina Žaliumienė, E. Tabūnienė, Asta Narkevičienė, Nijolė Dvareckienė, R. Briskmanienė, Asta Lukošaitienė ir Birutė Andrišiūnienė.
Gimtadienio proga mokyklą sveikino kaimynai iš Senamiesčio gimnazijos, Politechnikos ir „Neries“ pagrindinės, Janinos Miščiukaitės meno mokyklų, kitų ugdymo įstaigų, Kazimieras Jakutis, kurio keturis sūnus auklėjo ši mokykla, o dabar gėrio supratimą skiepija jo anūkams, Ligitas Kernagis, daugelis kitų.
25-mečio sukaktį vainikavo Panerio pradinės mokyklos bendruomenės atliekamas įstaigos himnas, kuriam tekstą parašė Irena Nagulevičienė, o muziką sukūrė L. Kernagis.
"Alio Jonava" inf.
