Paskelbtas Renginiai

Jono vardą ir talentą menanti paroda

Antradienis, 11 June 2019 10:39 Parašė 

Jonavos kultūros centro Krašto muziejus pakvietė į kraštiečio tautodailininko Jono Petronio (1930 – 2018 m.) tapybos parodą. Ekspozicijoje – per dvi dešimtys peizažų, portretų, natiurmortų, kuriuos autorius dovanojo ir anksčiau jo kūrybos kelią pristatančiam muziejui.

J. Petronis – išskirtinio talento, šviesios ir jautrios dvasios asmenybė. Nors nebaigė jokių dailės studijų, tvirtai valdė teptuką, o pasaulį suvokė kaip estetinę visumą, kurioje reikia kuo ramiau, paprasčiau išgyventi. Medis, kryžius ar upė jam nebuvo kopijavimo objektai, todėl paveiksluose ryškėja ir individuali fantazijos žaismė, realizmo ir impresionizmo sąšauka. Kopiją atrandame ten, kur Jonas „gelbėjo“ savo tėvo, Miko Petronio, pokario bažnyčių dekoruotojo darbus ar senuose Lietuvos istorijos vadovėliuose išlikusius istorinius siužetus. Tarp šių ir „Vincas Kudirka“, ir „Kunigaikštis Vytautas“, ir „Vytautas prie Juodosios jūros“. Kūrėjo vaizduotė siekteli menines viršūnes ten, kur dar neišniekinta pirmapradė gamta, kur vaikystės prisiminimai, kur stiprus betarpiškas įspūdis. Žiūrovas negali abejingai praeiti pro, pavyzdžiui, „Seną malūną“, „Nostalgiją“, „Prarastas vasaras“, „Talką“, „Jūrą“, „Seną tiltelį“, „Piemenėlį“, „Alyvas“. Ne viename darbe atgyja tautodailininkų pamėgtos detalės – koplytstulpiai, berželiai, pamiškių keliukai, šieno prikrauti vežimai, tačiau viskas tarsi išplaukia iš lengvo prisiminimų ūko, tarsi paliesta angelo pirštu, tad netampa formaliu anų dienų liudijimu. Tai veikiau gilūs menininko atodūsiai.

J. Petronis 1930 m. gimė Kaune, Nepriklausomybės kovų savanorio šeimoje. Dailės abėcėlės mokėsi, padėdamas tėvui dekoruoti apiblukusias bažnyčias, išryškinti šventųjų atvaizdus. Jaunystėje plušo „Metalo“ gamykloje, vėliau įsidarbino garsėjančioje „Spindulio“ spaustuvėje, giliaspaudės skyriuje, kur, gamindamas klišes reprodukcijoms, rado sąsajų ir su daile. Tapo vienu geriausiu šios srities specialistu Lietuvoje, pas jį atvykdavo stažuotis kitų respublikų spaustuvininkai. „Spinduliui“ atidavęs 40 metų, 1990-aisiais išėjo į pensiją, 1993 m. apsigyveno Jonavoje. Dabar galima tik spėlioti, kiek paveikslų jis nutapęs. Dalis išdalinta bičiuliams, dalis palikta dukroms. Paskutinius tapė jau sunkiai sirgdamas. Kiek galėjo, dalyvaudavo miesto šventėse, ypač Joninėse, tad šiemet be šio žmogaus vidurvasario šventė kiek liūdnesnė.

Marius Glinskas