Paskelbtas Aktualijos

Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų rezultatai

Pirmadienis, 13 May 2019 08:26 Parašė 

Gegužės 12 dieną vykusiuose Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose balsavimo teisę turintys šalies piliečiai į antrąjį turą delegavo Seimo narę Ingridą Šimonytę ir ekonomistą Gitaną Nausėdą. Šie du kandidatai susigrums gegužės 26-ąją vyksiančiuose rinkimuose. Iš Jonavos krašto rinkėjų sąraše įrašytų 35949 piliečių savo poziciją išreiškė 18263 (50,80 proc.) asmenų.

Balsavimas iš anksto

Pasak Jonavos rajono rinkimų komisijos pirmininkės Rasos Raicevičienės, šiuose rinkimuose jonaviečiai buvo aktyvesni nei anksčiau. Tai parodė ir išankstiniai balsavimai, vykę net penkias dienas.

R. Raicevičienės teigimu, per šį laikotarpį rajono Savivaldybėje balsavo 2389 rinkėjai. „Aktyvumas buvo tikrai didelis, tik pirmąją išankstinių rinkimų dieną buvo truputį mažiau žmonių. Tad komisijos nariai neturėjo laiko nuobodžiauti. Dėkui darbdaviams, kurie suprato šio politinio įvykio svarbą ir sudarė galimybes komisijos nariams dirbti komisijoje, – dalijosi nuomone R. Raicevičienė. – Nemažai rinkėjų sulaukėme ir iš kitų apygardų, nes iš anksto balsuoti gali ne tik jonaviečiai, bet ir kitur savo gyvenamąją vietą deklaravę asmenys. Savivaldybėje balsus atidavė apie 300 karių, tarnaujančių Rukloje. Komisija suformavo siuntas pagal atitinkamas apygardas ir jas išvežė ten, kur priklauso.“

Rinkimų apygardos pirmininkė atkreipė dėmesį, kad nemažai atėjusiųjų balsuoti neėmė lapų dėl abiejų referendumų. „Vadinasi, asmenys, atsisakę imti šiuos lapus, juose nedalyvavo. Jei dėl dvigubos pilietybės rinkėjai vienaip ar kitaip balsavo, tai dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo pozicijos išreikšti nepanoro. Manau, kad referendumų klausimai buvo gana migloti ir nesuprantami, per mažai kalbėta apie juos iki gegužės 12-osios“, – sakė R. Raicevičienė.

Pašnekovė pridūrė, kad Prezidento rinkimai praėjo sklandžiai, didesnių pažeidimų neužfiksuota.

Jonaviečių pasirinkimas

Šalies prezidento posto siekė devyni kandidatai, tad rinkėjai turėjo galimybę pasirinkti jiems patinkantį asmenį. Daugiau kaip 34 proc. rinkėjų pasisakė už G. Nausėdos kandidatūrą, kiek mažiau (26,65 proc.) palaikė I. Šimonytę. Trečioje vietoje, surinkęs 22 proc. Jonavos krašto rinkėjų palaikymo, liko premjeras Saulius Skvernelis, atstovaujantis Valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Ketvirtoje pozicijoje atsidūrė Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas Vytenis Povilas Andriukaitis, už kurį pasisakė beveik 6 proc. jonaviečių. Toliau kandidatai išsirikiavo tokia seka: Arvydas Juozaitis (4,46 proc.), Mindaugas Puidokas (3,13 proc.), Valdemaras Tomaševskis (1,30 proc.), Naglis Puteikis (0,96 proc.) ir Valentinas Mazuronis (0,74 proc.).

Jonavos miesto rinkimų apylinkėse balsavę miestiečiai Prezidento poste labiau linkę matyti I. Šimonytę ir G. Nausėdą. Tuo tarpu kaimiškose apylinkėse, turinčiose nedidelį skaičių rinkėjų, balsus atidavė už „valstiečių“ atstovą S. Skvernelį. Ypač aktyviai už šį kandidatą pasisakė Juškonių rinkėjai – net 42 proc. balsavusiųjų. Daugiau kaip 20 proc. balsavimo teisę turinčių piliečių S. Skvernelio kandidatūrą palaikė Kulvos, Čičinų, Batėgalos, Žeimių, Liepių ir kitose nuo rajono centro nutolusiose rinkimų apylinkėse.

Nesėkmingi referendumai

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, pirmame ture I. Šimonytė surinko 31,13 proc. palaikymo balsų, G. Nausėdą palaikė 30,95 proc. rinkėjų. Už S. Skvernelį balsavo beveik 20 proc. Lietuvos piliečių. Antrasis Prezidento rinkimų turas vyks gegužės 26-ąją kartu su rinkimais į Europos Parlamentą.       

Referendume dėl dvigubos pilietybės dalyvavo 52 proc. rinkėjų, tačiau tokio skaičiaus nepakanka, kad būtų pakeista Lietuvos Respublikos Konstitucija. Mat būtina perkopti ne tik 50 proc. aktyvumo kartelę, bet ir privalu, kad teigiamai pasisakytų pusė sąrašuose esančių asmenų.  Dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo 141 iki 121 pasisakė apie 47 proc. asmenų, iš kurių 74 proc. palaikė sumanytą idėją. Tačiau nesurinkus 50 proc., ir šis referendumas laikomas neįvykusiu.

Politologų teigimu, tiek vienas, tiek antras referendumai buvo neparuošti,  gremėzdiškos formuluotės neteikė aiškumo rinkėjams. Pasak Lauro Bielinio, šie referendiniai klausimai buvo pateikti, kaip skuboti projektai, kaip juodraščiai. „Visa tai buvo daroma ne tam, kad įvyktų referendumai, bet tam, kad pritrauktų rinkėjus balsuoti už Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatą“, – situaciją komentavo politologas.

Alio Jonavos" inf.

Atnaujinta Pirmadienis, 13 May 2019 13:32
Web Analytics