Na, kaip jums ne gėda, brangūs miestelėnai! Šitaip tingėjot per Užgavėnes vyti iš kiemo žiemą ir štai. Matyt, toliau vartelių neišėjo, nes grįžo nešina sniegu – ubago kąsniais – ir pabalino žemę, pridengė pražydusius krokus, mėlynakes žibuokles. Net šarkų porelė, pedantiškai sukusi lizdą, pasislėpė.

Tikras malonumas pro langą pažvelgti į, matyt, paskutinį žiemos pasispardymą, pasigrožėti medžiais, tarsi iš pasakų nužengusiais, o vaikams dar ir gniūžtę vienas kitam nugaron įsegti.

Ryt vėl klausysimės varnėnų, fotografuosim pavasarines gėles, o baltapūkės žiemos pašėliojimą prisiminsim tik pažvelgę į nuotrauką...

Karolina VIČIŪTĖ