Praėjusį sekmadienį visoje Lietuvoje minėtos 28-osios tragiškų Sausio 13-osios įvykių metinės. Tai viena skaudžiausių datų kelyje į Lietuvos nepriklausomybę, jai atminti kasmet Jonavoje, kaip ir visoje šalyje, organizuojami renginiai, aktyviai dalyvaujama pilietinėse akcijose.
Šiemet įvairios rajono įstaigos, organizacijos prisijungė prie jau tradicija tapusios pilietinės iniciatyvos – akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“ ir sausio 11-osios rytą uždegė atminimo žvakutes languose laisvės kovotojų aukoms atminti.
Sausio 13-ąją Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už žuvusius. Jas aukojo klebonas kun. Virginijus Birjotas. Primindamas 1991 m. sausio įvykius, klebonas pabrėžė tautos laisvės vertę, ragino nepamiršti tų, kurie ant tautos laisvės aukuro paaukojo savo gyvybes, ir kvietė melstis už Lietuvą ir jos žmones.
Po šv. Mišių Vaidoto bataliono karių eisena ir gausus jonaviečių būrys pajudėjo link Krašto muziejaus, čia prie istorinės vėliavos padėjo gėlių ir uždegė atminimo žvakeles. Neslėpdama jaudulio apie mūsų tautos nepriklausomybės kovas jautriai kalbėjo buvusi ilgametė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Jonavos filialo vadovė Veronika Gabužienė. Tremtinys Petras Šniukšta laisvės gynėjų atminimui skyrė Maironio eiles.
Sausio 13-osios įvykių minėjimas tęsėsi prie paminklo Jonavos krašto laisvės kovų dalyviams. Čia tylos minute pagerbti žuvusieji už Lietuvos laisvę, Kultūros centro moterų chorui „Guoba“ padedant, sugiedota Tautiška giesmė.
Susirinkusiuosius pasveikino rajono meras Eugenijus Sabutis. „Lietuva. Laisvė. Nepriklausomybė. Nepainiokime jų su sotesniu gyvenimu ar didesniu atlyginimu. Nelyginkime jų ir nedėkime ant svarstyklių. Nes kai tik pradėsime tai daryti, neteksime jų visų“, – sakė rajono meras ir paragino būti vieningiems, saugoti savo Tėvynę.
Pasak Vaidoto bataliono vado plk. ltn. Eugenijaus Lastausko, Sausio 13-oji jį įtikino, kad nėra nieko neįmanomo, jeigu tikime ir yra Dievo pagalba. Tą naktį įvyko stebuklas – mažutė tauta pasipriešino galingai imperijai ir iškovojo laisvę. Tačiau laisvė – tai didžiulė atsakomybė, žmogaus gebėjimas savarankiškai apsispręsti ir sąmoningai rinktis.
Ilgas ir sunkus Lietuvos kelias į nepriklausomybę. Lietuvai laisvės niekas nedovanojo, ji apsisprendė ir pati sau laisvę turėjo išsikovoti, nors toji kova pareikalavo daug brangių aukų.
Tomis sausio dienomis, pasak renginio vedėjų, mūsų šalies sostinė buvo panaši į banguojančią jūrą. Visi, kam brangi nepriklausomybė, rinkosi ginti savo širdies, gynė ją lietuviškomis dainomis, tikėdami – mūsų valstybė gyvuos.
Meilutė VENCKIENĖ
