Privačių žemės sklypų savininkai ir kiti naudotojai, per kurių nuosavybę nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos bus tiesiama europinio standarto geležinkelio linija „Rail Baltica“, kviečiami pasirašyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus.
Atitinkami pranešimai registruotais laiškais jau išsiųsti didžiajai daliai Kauno, Kėdainių, Pasvalio, Panevėžio ir Jonavos rajonų sklypų savininkų bei naudotojų. 

Privačių žemės sklypų savininkų ir naudotojų patogumui numatytos dvi arba trys datos, kuomet jie galės pasirašyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus. Šiai procedūrai atlikti savininkai bus kviečiami atvykti į nurodytą vietą. Savininkai ir naudotojai taip pat raštu turės pranešti projektą įgyvendinančiai institucijai banko sąskaitos, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą, rekvizitus.
Jeigu per 30 d. nuo pranešimo įteikimo dienos žemės savininkas ar naudotojas akto nepasirašys, bus kreipiamasi į teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, o akte nurodyta suma bus pervesta į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą.
Apie tai bus pranešta žemės savininkui ar naudotojui. Ginčai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjami teisme, įstatymo numatyta tvarka. 
Visas minėtas procedūras reglamentuoja Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas.
Už valstybės poreikiams paimamą turtą atlyginama vieninteliu įstatymais numatytu būdu – išperkant žemę, teisingai atlyginant pinigais visiems žemės sklypų savininkams ir kitiems naudotojams.
Išperkamos visuomenės poreikiams žemės vertė buvo apskaičiuota vadovaujantis teisės aktais ir atlikus kiekvienos paimamos sklypo dalies individualų turto vertinimą pagal rinkos vertę.
Išperkant žemę atlyginami ir kiti nuostoliai – vertinami žemėje esantys sodiniai, medynų tūris, negautas derlius, įdėtos lėšos žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti, visi kiti savininko ar kito naudotojo nuostoliai, patiriami dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, kiti nuostoliai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. pradžioje patvirtino europinės vėžės „Rail Baltica“ specialųjį planą, kuriame nurodyta tiksli geležinkelio linijos nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos vieta. 
Patvirtinus specialųjį planą buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Registruotais laiškais apie tai buvo pranešta žemės sklypų savininkams ir naudotojams. Informacija apie žemės išpirkimą buvo paskelbta žiniasklaidoje ir oficialioje projektą įgyvendinančios Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje.
Iš viso specialiojo plano sprendiniuose geležinkelio linijos statybai 1244 ha teritorijoje yra suprojektuotas 71 žemės sklypas. Didžiąją dalį geležinkelio linijai tiesti reikalingo ploto – 945 ha – sudaro nuosavybės teise valdoma privati žemė. Suplanuota geležinkelio vėžė kerta beveik 1200 privačių žemės sklypų. Maždaug ketvirtadalį geležinkeliui tiesti reikalingo ploto sudaro miško žemė, o 187 ha užima valstybinės žemės sklypai. Rengiant žemės paėmimo projektą skaičiai yra tikslinami.
Geležinkelio linijai tiesti reikalingus žemės sklypus planuojama baigti išpirkti 2019 m. pradžioje. Išpirkti žemės sklypai Nekilnojamojo turto registre bus įregistruoti valstybės vardu. 
Bendra apskaičiuota „Rail Baltica“ projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,8 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma – apie 2,5 mlrd. eurų, iš kurių 85 proc., tikimasi, finansuos ES. Keleiviniai traukiniai šia linija galės važiuoti iki 249 km/val. greičiu, o krovininiai – iki 120 km. Baigti tiesti europinę geležinkelio vėžę iki Talino planuojama 2025 m., o naująją vėžę pradėti eksploatuoti 2026-aisiais.
„Rail Baltica“ kol kas pradėta statyti tik Lietuvoje. 2015 m. pabaigoje buvo pastatyta 120 km ilgio trasa nuo Lenkijos iki Kauno.

Parengta pagal Susisiekimo ministerijos inf.