Neseniai Jonavos kultūros centre įvyko Jonavos dekanato tikėjimo atnaujinimo (arba atsinaujinimo) diena, kurios tema „Dievo vardas – Gailestingumas“. Ši atsinaujinimo diena organizuota pagal Kauno arkivyskupijos kurijos rekomendacijas.
Visus susirinkusius pasveikino Jonavos dekanato dekanas kun. Audrius Mikitiukas, iš Kauno atvykusi „Gyvųjų akmenų“ bendruomenė kvietė išsilaisvinti ir atsiverti Dievo veikimui ir buvimui, salėje skambėjo gyvos giesmės ir bendra šlovinimo malda.
Vyko konferencijos. Pirmojoje, kurios tema – „Kas yra Jėzus“, dr. Artūras Lukaševičius pasidalijo savo tikėjimo kelione ir sąmoningu suvokimu, kad mokslas ir tikėjimas neprieštarauja vienas kitam: galima būti protingu, išsilavinusiu, mąstančiu ir tuo pačiu tikinčiu, tačiau iki šio suvokimo kelias nebuvo lengvas.
Antrąją konferenciją „Dievo vardas – Gailestingumas“ vedė Vilniaus Gailestingumo šventovės rektorius kun. Vaidas Vaišvila. Jis pristatė Gailestingumo metus ir šių metų renginius, pakvietė atvykti į Gailestingumo kongresą, kuris vyks gegužės 6–8 d. Vilniuje.
Po konferencijos buvo žiūrimas filmas „Patarlės“, po jo „Gyvųjų akmenų“ bendruomenė kiekvieną asmeniškai laimino ir meldėsi, vėliau visi keliavo ragauti suneštinių vaišių.
Po pietų buvo numatytas laikas liudijimams apie Dievo gailestingumą, o kol vyko liudijimai, salėje kunigai iš Jonavos dekanato (dekanas kun. A. Mikitiukas, kun. Giedrius Maskolaitis, kun. Virginijus Veprauskas, kun. Raimundas Kazaitis), iš Ukmergės dekanato atvykęs kun. Šarūnas Petrauskas, iš Kauno atvažiavęs Marijos radijo direktorius kun. Gintaras Blužas ir Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ klausė išpažinčių. Tuo pačiu salėje „Gyvųjų akmenų“ bendruomenė ir Jonavos šv. apaštalo Jokūbo parapijos tikintieji meldėsi užtarimo malda. Ši maldos forma skirta tam, kad žmonės melstųsi vieni už kitus, padrąsintų ir pastiprintų vieni kitus.
Eucharistijai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ, koncelebravo Jonavos dekanato dekanas kun. A. Mikitiukas, Jonavos šv. apašt. Jono parapijos klebonas kun. G. Maskolaitis, Karmėlavos šv. Onos parapijos klebonas kun. V. Veprauskas.
Arkivykupas L. Virbalas SJ homilijoje kalbėjo, kad labai svarbu mūsų atsivertimas ir pasikeitimas, kuris neįvyksta per vieną dieną – tai vyksta pamažu, kad mes bent kiek priartėtume prie Dievo, eitume į jo pusę. Dvasininko žodžiais, nuo Dievo galime nusigręžti dviem būdais – prasižengdami, padarydami bloga, o antra – apsileisdami ir nepadarydami gera tuomet, kai galime. Tuo pačiu jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad žmogus pradeda daugelį dalykų tiesiog naudoti ir naudotis iki tol, kol gauna naudos, branginti daiktus tol, kol jie atsibosta, o paskui išmeta. Vėliau ir žmones, kurie nebenaudingi, taip pat galima išmesti, nes jie nebeneša naudos... Arkivyskupo žodžiais, Dievas dovanojo brangiausia, ką galėjo, – gyvybę ir gyvenimą. Ir Jis laukia, kad žmogus priimtų šią dovaną. Žmogus sąmoningas ir laisvas, todėl pats nusprendžia, paklusti ar ne, bet jei jis nepaklūsta, paprasčiausiai sugriauna savo tapatybę: neberanda savo vietos, jei nėra tam, kam yra skirtas. Jei žmogus elgiasi prieš Dievo valią, ar Jis tada nori nubausti? Nėra taip paprasta, kad Dievas baustų išorinėmis bausmėmis. Bet patys mūsų veiksmai (ir jų pasekmės), kuriais nepaklūstame, ir yra bausmė. Žmogus yra laisvas elgtis, jis gali rinktis daryti gera arba bloga. Bet čia kyla klausimas, ar žmogus geba susitvarkyti su ta laisve? Kas bus, jei nemokančiam vairuoti duosime mašinos raktelius? Galimybė rinktis bet ką – dar nėra laisvės pilnatvė. Esame laisvi, kai galime sukurti kažką gražaus ir gero įvairiose srityse. Dievas mato kiekvieno iš mūsų gyvenimus ir kviečia mus daryti gailestingumo darbus: pamatyti, pastebėti.
Ši diena kiekvienam tikinčiajam buvo tarsi kvietimas atverti savo širdį Dievo gailestingumui, iš naujo pažvelgti į savo tikėjimą ir santykį su Kūrėju. Tą dieną visi gavo neįkainojamų dovanų: daug žavių ir nepakartojamų bendrystės akimirkų, šypsenų, juoko, rimties ir susikaupimo.
Parengta pagal Jokūbos parapijos inf.
