Šį rudenį, spalio 15–19 d., Jonavos politechnikos mokykla dalyvavo projekte „100 kelių į savarankiškumą“ („100 Paths To Self-dependence“) ir sulaukė svečių. Iš Lenkijos, Grybow miesto, atvyko aštuoni 11 ir 12 klasių mokiniai ir du juos lydintys mokytojai. Tai buvo pirmasis toks vizitas mūsų mokykloje. Projekto tikslas – atrasti ir suvokti kultūrinius, istorinius panašumus ir skirtumus tarp Lietuvos ir Lenkijos, lavinti anglų kalbos žinias, kurti draugystės saitus su svečių mokykla ir jos mokiniais.
Pirmasis susitikimas įvyko Jonavos krašto muziejuje. Čia klausėmės paskaitos apie senovės Lietuvoje gyvenusių žmonių buitį, papročius, taip pat galėjome juos palyginti su Lenkijos tautos praeitimi. Susipažinome su linais, kanapėmis, medvilne ir iš jų gaminamais produktais. Vėliau vyko kūrybos darbai – įvairiomis spalvomis marginome lininius maišelius su spaudais. Dauguma juos išpuošė Lietuvos šimtmečio simbolika. Kiekvienas maišelis tapo individualus ir išskirtinis.
Palikę muziejų, Panerio taku atkeliavome į mokyklą. Vaišinomės arbata, žaidėme susipažinimo žaidimus. Taip pat patikrinome savo žinias apie Lenkiją protmūšyje, šokome abiejų šalių tautinius šokius, klausėmės lenkiškos ir lietuviškos muzikos.
Kitą dieną vykome į Vilnių. Aplankėme Valdovų rūmus, Vilniaus arkikatedrą baziliką , Bernardinų sodą. Tą pačią dieną važiavome į Trakus ir Kernavę. Trakuose ragavome ir gaminome kibinų, vaikštinėjome po Trakų pilies salą, grožėjomės kraštovaizdžiu. Oras buvo nuostabus – saulėtas ir šiltas, tarsi užsakytas. Kernavėje aplankėme piliakalnius. Ši teritorija – didžiausias Lietuvoje gynybinis piliakalnių kompleksas ir buvusio viduramžių miesto vieta.
Trečioji diena buvo skirta laikinajai sostinei – Kaunui. Lankėmės IX forto muziejuje. IX forte žmonės masiškai buvo naikinami nuo 1941 m. spalio mėn. iki pat Sovietų Sąjungos Raudonosios armijos okupacijos 1944 m. rugpjūtį. Negalutiniais duomenimis, II pasaulinio karo metu IX forte nužudyta apie 50 000 žmonių. Apžiūrėję ekspoziciją, gavome užduotį išsiaiškinti pabėgimo planą. Teisingas variantas skambėjo išties neįtikėtinai: metalinėse duryse su rankiniu grąžtu išgręžti daug mažų skylučių. Patys išsiaiškinę pabėgimo eigą, atkartojome 1943 m. gruodžio 25 d. pabėgimą iš IX forto. Apsilankymas šiame muziejuje paliko didelį įspūdį. Visi likome sukrėsti pamatę, ką turėjo išgyventi kaliniai. Po to aplankėme Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedrą baziliką, Rotušės aikštę, Vyčio skulptūrą. Tą patį vakarą visi kartu žiūrėjome filmą „Šindlerio sąrašas“, sužinojome daugiau apie II pasaulinio karo baisumus, žydų ir komunistų naikinimo akcijas bei jų aukas.
Dar vieną dieną skyrėme Vilkijai. Pirmiausia aplankėme Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejų. Jis įkurtas 1990 m. buvusioje klebonijoje. Tai – seniausias išlikęs pastatas šioje vietovėje. Manoma, kad šiam namui yra per 300 m. Jo sienos regėjo mums gerai žinomus lietuvių kūrėjus, tačiau ryškiausią pėdsaką čia paliko garsiausias lietuvių tautosakininkas ir etnografas A. Juška. Klausėmės pasakojimų apie brolius Juškas, apžiūrėjome muziejaus ekspoziciją. Grožėjomės dideliu mediniu namu, dvelkiančiu senove. Vilkijos žemės ūkio mokykloje dalyvavome edukacinėje programoje. Puošėme metalines figūras jas apsukdami šienu, vėliau jas pristatinėjome anglų kalba. Šios metalinės figūros nebuvo paprastos, tai – baltų genčių simboliai. Vėliau vykome į Raudondvario dvarą, vaikštinėjome po jo kiemelį.
Vakare mūsų laukė pramoga – boulingas. Visi buvo nusiteikę puikiai. Kai kurie – kiek nedrąsiai, nes daugelis mokinių iš Lenkijos boulingą žaidė pirmą kartą. Visų džiaugsmui ir nuostabai, geriausias žaidėjas tą vakarą buvo vaikinas, kuris boulingą žaidė pirmą kartą, iš lenkų grupės!
Penktadienio rytą visi susitikome Jonavos politechnikos mokykloje. Vaikinai ir merginos dalyvavo profesiniame veiklinime. Vaikinai gamino kokteilius mokyklos mokomajame bare, o merginos gavo progą tapti makiažo modeliais. Vėliau svečiai iš Lenkijos susitiko su mūsų mokyklos direktore Virginija Milinavičiene. Buvome ir Jonavos rajono savivaldybėje, kurioje mus pasitiko administracijos direktoriaus pavaduotoja Vijolė Šadauskienė. Ji mūsų svečiams pristatė Jonavos miestą, parodė trumpą filmą apie jį. Taip pat įteikė dovanėlių Lenkijos mokytojams ir mokiniams.
Pasitelkę bepilotę skraidyklę su filmavimo kamera, tą pačią dieną visi įsiamžinome Joninių slėnyje. Laikydami savų valstybių vėliavas giedojome himnus. Jaučiama vienybė tarsi užbūrė. Buvo labai gražu tai stebėti ir klausytis. Tikėkimės, kad šios akimirkos suguls į dokumentinį filmą.
Vakare susirinkome šventinės vakarienės. Projekto koordinatorė Jurgita Lukaševičienė visiems projekto dalyviams įteikė pažymėjimus ir dovanas. Tą vakarą nuotaika buvo kiek slogi, nes visi žinojome, kad tai – paskutinis vakaras kartu, tačiau neleidome tokiai nuotaikai įsivyrauti. Šokome, kepėmės zefyrų, gaminome nealkoholinių kokteilių – čia vaikinai gavo progą pademonstruoti ryte įgytas žinias. Tiesiog puikiai praleidome laiką. Štai ir atėjo vėlus vakaras, kai jau turime išlydėti naujus draugus...
Esu nuoširdžiai dėkinga projekto koordinatorei Jurgitai, mokytojams Egidijui Živaičiui ir Vidai Idikaitei už suteiktą galimybę dalyvauti šiame projekte. Viskas, ko tikėjausi iš šio projekto, pasiteisino visu šimtu procentų ir dar daugiau. Nepamirštami įspūdžiai, naujos pažintys, įgytos žinios. Ačiū Jums už tai!
Gabrielė GUZENKAITĖ
Jonavos politechnikos mokyklos
PB-17/3 gr. mokinė
