Spausdinti šį puslapį
Paskelbtas Sportas

Darbuotojų ir veteranų šventėje – sportui nusipelnę žmonės

Pirmadienis, 15 October 2018 08:20 Parašė 

Šiandien galima tik prisiminti, kaip prieš penkerius metus vyko pirmoji Jonavos krašto sporto veteranų šventė. Tuomet kultūros centro didžioji salė buvo užpildyta, o šventės eigoje buvo apdovanota gausybė nusipelniusių veteranų. Laikas bėga ir jau praėjusį penktadienį vienur vadinami veteranais, kitur – senjorais, vėl buvo sukviesti kartu pasibūti jau antrojoje sporto darbuotojų ir veteranų šventėje.

Praėję dešimtmečiai daug ką gali papasakoti apie Jonavos krašto sporto veiklą. Didžiausią postūmį sporto vystymuisi Jonavoje, pasak pačių veteranų, davė baldų kombinatas, tuometinė azoto trąšų gamykla ir, aišku, sporto entuziastai, be kurių nebūtų ir tos sporto pradžios, kurią dabar turime. Labai didelę reikšmę turėjo ir 1966 metais įkurta rajono Vaikų ir jaunių sporto mokykla, kuri 2002 metais reorganizuota į  Jonavos kūno kultūros ir sporto centrą.

Ypač garbingo amžiaus sporto veteranai prisimena, kad prieš kario ar pokario laikotarpiu įvairiose sporto šakose visi buvo visiški mėgėjai, entuziastai, kurie buvo savamoksliai ar mokėsi iš daugiau pažengusių draugų.

Šįkart toje pačioje vietoje susirinko kur kas mažiau sportui atsidavusių kraštiečių, tačiau susirinkusieji, vėl galėjo pabendrauti, prisiminti prieš kelias dešimtis jų gyvenime vykusius sportinius įvykius. Pasirodo šiandieną vieni sportui nusipelnę žmonės poilsiauja ir laisvą laiką leidžia daugiau sportinių varžybų stebėjimui, kiti – vis dar sportuoja ar treniruoja jaunimą ir perduoda savo žinias jiems.

Dar prieš penkerius metus pirmosios šventės pabaigoje Kūno kultūros ir sporto centro direktorė Regina Stupurienė buvo pažadėjusi, jog po penkerių metų ši tradicija bus pratęsta. Pažadai buvo ištesėti. Šiandien tylos minute reiktų nulenkti galvas tiems, kurie nesulaukė dar vienos sueigos.

R. Stupurienė sakė, kad sporto bendruomenę į šventę sukvietė "kaip į klasės susitikimą pasibūti, pabendrauti". Tačiau, pasak jos, surinkti visus į būrį yra sudėtinga, nes kai kurie dalyvauja varžybose ir pan.

"Nesvarbu, kaip aš atrodau, svarbu, kaip jaučiuosi", - sakė ji patikindama, kad sporto bendruomenės nariai nepasikeitė po praėjusios Sporto darbuotojų ir veteranų šventės.

 Trumpai pasakojo įstaigos istoriją, kuri prasidėjo nuo Sporto mokyklos, paskui - Kūno kultūros ir sporto centras, o dabar yra ir Sporto arena. "Mes dabar dideli, turime Sporto areną. Malonu stebėti čia vykstančias varžybas", - džiaugėsi ji. – Malonu, kad kai kurie auklėtiniai jau dirba sporto centre treneriais“.

"Visi sergame ta pačia liga - sportu", – sakė ji, sveikino šventės proga ir vylėsi vėl susitikti tokioje šventėje po 5 metų.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Vijolė Šadauskienė rajono vadovų vardu sveikino visus sporto veteranus. Priminė, kad tokia diena Lietuvoje pradėta švęsti prieš 10 metų. "Dėkoju visiems sporto darbuotojams, kurie realiais darbais, o ne kalbomis ugdo sportininkus", kalbėjo V. Šadauskienė. Jiems palinkėjo sėkmės ne tik sporte, bet ir asmeniniame gyvenime.

Kūno kultūros ir sporto centro direktorė R. Stupurienė užsiminė apie kelias staigmenas, iki kurių įgyvendinimo dar teks palaukti. Pastaruoju metu ruošiama knyga apie Jonavos sporto istoriją, prie kurios leidimo savo mintimis, informacijos rinkimu prisidės du Algimantai – Žalakevičius bei Kšivickas, kuris visiškai neseniai išleido knygą „Jonava faleristikoje“.

Dar viena idėja, kurią paminėjo direktorė, arenoje įkurti sporto muziejų. Šiuo metu yra pateikta rajono Savivaldybės strateginiam planui ir turi pritarti rajono Taryba.

Dar prieš įeinant į kultūros centro didžiąją salę, jos fojė, visiems ant kaklo buvo užkabinti šiai progai skirti medaliai bei galėjo tiesiogiai susipažinti su Jonavos krašto istorija. Tiek veteranai, tiek ir svečiai turėjo galimybę pavartyti albumus su senesnių laikų nuotraukomis ar įvairių sporto šakų statistiniais duomenimis, paskaityti laikraščių iškarpas iš anais laikais jonaviečių pasiektais puikiais sportiniais rezultatais.

Jau pačioje salėje, susirinkusiųjų akis nuotaikingu pasirodymu pamalonino sporto klubo „Aero Gym“  (vadovė Jolanta Abramavičienė) jaunosios gimnastės. Vėliau sporto darbuotojai ir veteranai pasižiūrėjo filmuką. Jame įamžinti interviu su įvairių sporto šakų treneriais, kurie pasakojo, kaip pasirinko šį kelią ir palygino tuometį sportą su dabartiniu.

Savo prisiminimais dalinosi tinklinio trenerė Lija Darandovienė, stalo teniso – Saulius Bureika, krepšinio – Juozas Storpirštis, futbolo – Gediminas Zdanevičius ir Vytautas Stanevičius bei sportui daug atidavę veteranai Algimantas Kšivickas ir Jaroslavas Svirskas.

Kaip savo sportinį kelią prisiminė sporto centro tinklinio skyriaus trenerė L. Darandovienė, dažniausiai sujudimas vyksta po olimpinių žaidynių, kai nors truputėlį per televiziją parodo aukščiausio lygo šios sporto šakos varžybų. „Ne paslaptis, jog pas mus tinklinio nėra, - pesimistine gaidele pradėjusi, bet optimistine baigusi, kalbėjo trenerė. – Tačiau tuomet būna sujudimas, noras žaisti. Juk graži ši sporto šaka. Kas įdomiausia Jonavoje pakalbinus vyresnius žmones, anksčiau labiau buvo žaidžiamas tinklinis nei krepšinis. Nuo seno tinklinis buvo labai populiarus Jonavoje. Pasak pirmosios pliažinio tinklinio čempionės L. Darandovienės, dabar entuziazmas ir noras yra, kad besitreniruojantys vaikai matytų į ką lygiuotis, ko siekti. Reikia talento, bet svarbu motyvacija ir darbas“.

Apie Jonavos tinklinio pirmuosius žingsnelius nemažai žino ir papasakojo ne vieną dešimtmetį sporto baruose besidarbavęs treneris, pedagogas, organizatorius, nūnai – ir aistringas kolekcininkas A. Kšivickas. Pasak jo, vienas šios sporto šakos pradininkų Jonavoje buvo Vladas Paplauskas, kuris tuometinėje vidurinėje mokykloje vedė tinklinio pratybas, o 1967 metais Jonavos rinktinės dalyvavo SSD (savanoriška sporto draugija) „Nemunas“ varžybose, kur tiek vyrai, tiek ir moterys tapo nugalėtojais. Prie pradininkų galima priskirti ir 1965 metais į Jonavos kraštą grįžusį Alfredą Ogonauską. Pradėjęs treniruoti moterų komandą, jau po kelių metų respublikinėse varžybose tapo prizininkėmis. Visgi, pastaruoju metu pašnekovas pateikė visuomenei savo ženklelių kolekciją bei knygą apie juos. Aišku, viskas susiję su Jonavos kraštu. Šis pomėgis atsirado dar mokyklos ir studijų laikais.

„Netyčia taip pradėjo nuo įvairiausių varžybų kauptis tai medaliai, tai ženkleliai. Taip susikaupė nemažas kiekis, - šnekėjo A. Kšivickas. Blogiausia, kai išeina mūsų veteranai, išsineša tam tikrą kiekį žinių. Kadangi sportavęs žmogus turi tam tikrų fotografijų, relikvijų, mums reikia paimti ir susisteminti visą Jonavos sportą. Mes dar neturime tokio leidinio, kuriame būtų sudėtos, aprašytos visos Jonavoje kultivuotos sporto šakos. Norisi pagarsinti mūsų rajono sporto istoriją. Jonava – sportiškas rajonas ir mes turime kuo pasigirti“. 

Stalo teniso istoriją Jonavoje prisiminė treneris S. Bureika, kuris dabar šios sporto šakos paslaptis perduoda jaunimui. „Šiemet sukanka 40 metų stalo tenisui Jonavoje, - prisiminimais dalinosi treneris. – O patys sėkmingiausi, jei žiūrėti tik į suaugusiųjų varžybas, paskutinieji penkeri metais. Jonavos stalo tenisininkai pirmą kartą istorijoje iškovojo medalius Lietuvos suaugusiųjų čempionate. 2015 metais bronzą džiūgavo Jonavos komanda, o 2017 metais Rimas Lesiv pasidabino sidabro medaliu“. Pastaruoju metu treneriai deda nemažai pastangų, kad surinkti grupes. Kaip teigė ir pats S. Bureika, dabar pasikeitė ir vaikų požiūris, nes jie daugiau nori užsiimti kitais dalykais ar sėsti prie kompiuterio. Tiesiog tapo pasyvesni, sportui neturi motyvacijos. Anksčiau didelės motyvacijos nereikėjo, o sportas nėra tik rezultatų siekimas. Per sportą galima susirasti daug draugų, kažkur išvykti ar kažką pamatyti, išmokti disciplinos, draugystės, bendravimo.

Jau tais laikas krepšinis buvo mylima sporto šaka, - prisiminimais dalinosi septintojo dešimtmečio pabaigoje į Jonavą atvykęs krepšininkas, vėliau mokytojas, treneris, teisėjas ir komisaras Juozas Storpirštis. – Rajono tuometinė valdžia buvo pozityviai nusiteikusi krepšinio atžvilgiu ir „Statybos“ pagrindu sukūrė komandą“. Tuomet iš Marijampolės buvo priviliotas J. Storpirštis, kuris Jonavos krepšiniui atidavė daug metų. Anot jo, visad išliko toks sėslus, konservatyvus esamam gyvenimui Jonavoje, nes čia viskas tenkino. Dirbant su jaunimu malonu jiems perteikti tas teisingas, taisyklingas žinias. „Per krepšinį ugdydavau fizines savybes, - kalbėjo pašnekovas. – Normalus požiūris į treniruotes, darbas jose, nesimuliavimas, neapleidimas mokslų yra svarbiausia jaunajam krepšininkui. Blogai besimokantis vaikas retai būna geras krepšininkas, kadangi visad įvairiose ekstremaliose situacijose reikia nepamesti galvos“.

Įdomus pašnekovas – Jaroslavas Svirskas. Šis sporto entuziastas net negali tiksliai pasakyti, kuri sporto šaka buvo ta pirmoji, teko praeiti daug visko. Pokario laikotarpiu teko žaisti futbolą, rankinį, su nedideliu ūgiu net ir krepšinį, nespjauta į lengvąją atletiką ar boksą, kuriame tapo ir čempionu. Prisimindamas savo sportavimo laikus nustebino, kad per dieną teko dalyvauti trijų sporto šakų rungtyse. Ryte dalyvavo lengvosios atletikos, per pietus – futbolo, o jau vakarop – bokso varžybose.

Vyresniame amžiuje bendrakeleiviu sporte tapo smiginis. Šioje sporto šakoje pasiekimų buvo daug, o Jonavos komanda savo laiku su J. Svirsku priešakyje dominavo ir tarp pajėgiausių šalies klubų. „Aš už tai, kad jaunimas sportuotų, juk sąlygos tik gerėja. Dabar malonu, kad aukščiausiame lygyje žaidžia tinklininkės, futbolininkai, o artimiausiu metu gal pasitemps ir krepšinis, - prisiminimais ir mintimis dalinosi sporto entuziastas.

Labai vėlai futbolininko kelią pradėjo dabartinis jaunųjų futbolininkų treneris Gediminas Zdanevičius. Tik keturiolikos pradėjęs futbolininko karjerą Panevėžio sporto mokykloje-internate, vėliau trenerio specialybės mokėsi tuometiniame Kūno kultūros institute (dabar Lietuvos sporto universitetas – aut. past.). Sėkmingą laikotarpį treneris prisiminė, kai sutiko keturiasdešimtmetį. Tuomet vadovavusiai Jonavos suaugusiųjų „Lietavos“ komandai pavyko laimėti pirmąją lygą, o kitais metais laimėjimu pradžiugino ir šešiolikmečiai. „Kas liečia mūsų futbolo komandų kolektyvus, tiek viena karta, tiek – kita, kartais pasijunti suglumęs. Jiems atsakomybės jausmas atrodo, kad visiškai svetimas, - prisiminimais ir dabarties mintimis dalinosi treneris. – Nesupranta, ką reiškia atsakomybė prieš savo draugus, prieš savo komandą“.

Keturias dešimtis metų darbui su jaunimu atidavęs Vytautas Stanevičius didžiuojasi, kad Jonavoje yra išugdytas ne vienas gabus futbolininkas, kurie pravėrė ir šalies rinktinės duris. Visgi, dabar besitreniruojantiems vaikams treneris pataria, kad pusantros valandos treniruotėje neužtenka. Jie turi dirbti individualiai, jei norima pasiekti aukštumų šiame sporte.

Sporto darbuotojų ir veteranų šventės atomazgoje scenoje pasirodė šmaikštumu pasižymintis populiarus dainininkas Vytautas Šiškauskas. Po koncerto veteranai galėjo pasivaišinti kava ar arbata bei dar kartą pašnekučiuoti ne tik apie sportą. Šventė baigėsi su mintimi, kad tradicija vėl bus pratęsta po penkerių metų ir Jonavos krašto sportui atsidavęs žmonės susibėgs į trečiąjį sambūrį.

GYTIS RAMANAUSKAS