Paskelbtas Miesto naujienos

Jonaviečio svajonė apie Kembridžą išsipildė

Penktadienis, 05 October 2018 16:03 Parašė 

Vilniaus rotušėje 16-ąjį kartą buvo paskelbti ir apdovanoti pažangiausi, gabiausi šalies moksleiviai – nacionalinės moksleivių skatinimo programos „Lietuvos Maximalistai“ nugalėtojai. Šiais metais į rekordinį 60 tūkst. eurų „Lietuvos Maximalistų“ stipendijų fondą 2018–2019 m. mokslo metams pretendavo net 500 moksleivių. „Maximalistais“ tapo 74 gabūs ir talentingi moksleiviai, jie visus ateinančius mokslo metus kas mėnesį gaus 150 ir 75 eurų vertės stipendijas. Į stipendijas pretendavę moksleiviai buvo vertinami aštuoniose kategorijose: mokslo, muzikos, kūrybos ir meno, sporto, visuomeniškumo, ekologijos, inovacijų ir nuolatinio pažangumo. Džiugu, kad pagrindine stipendija mokslo kategorijoje apdovanotas ir jonavietis Emilis Kaziukėnas. Šiemet jaunuolis pradėjo gamtos mokslų studijas Kembridžo universitete. Respublikinėse astronomijos ir fizikos olimpiadose Emilis skina visų spalvų – aukso, sidabro ir bronzos – medalius. Svarbią vietą jo gyvenime užima ir muzika – vaikinas groja akordeonu, pianinu ir rečiau sutinkamu instrumentu – eufonija.

Padėjo dalyvavimas olimpiadose

„Gimiau Žalgirio mūšio dieną. Kaip ir kiekviename kare, mano gyvenime buvo nemažai pralaimėjimų, bet dar daugiau – pergalių. Nuo mažų dienų domėjausi įvairiomis mokslo, kultūros šakomis, todėl sukaupiau nemenką žinių bagažą. Tai įrodžiau jau 9-oje klasėje laimėjęs LRT projekto „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ finalą. Labiausiai viliojo fizika ir astronomija, nes čia atradau unikalią galimybę derinti analitinį mąstymą ir kūrybinius sugebėjimus. Jų paslaptis gilinau „Jaunųjų astronomų“ sąskrydžiuose ir papildomoje mokykloje „Fizikos olimpas“, kurią šiemet baigiau aukso diplomu“, – pasiekimus vardija E. Kaziukėnas.

Didžiausiu savo pasiekimu Emilis įvardija kvietimą studijuoti Kembridže: „Apie šį prestižinį universitetą svajojau jau nuo 10 klasės, nes vis girdėdavau apie bandžiusius ten stoti, kuriems pavyko. Turiu keletą ten jau studijuojančių pažįstamų, jie papasakojo, kad tarptautinių olimpiadų prizininkams suteikiamos palengvintos įstojimo sąlygos, tad ryžausi pabandyti.“

Tik vėliau Emilis sužinojo, kad palengvintos sąlygos sutiekia galimybę įstoti iškart po interviu. Tiesa, pokalbis su universiteto atstovais gąsdino ne ką mažiau, nei egzaminai.

„Labai bijojau interviu, kuriam kelioms dienoms buvau pakviestas į universitetą. Pirmą dieną susipažinau su universiteto miesteliu, kuris atrodo kaip iš Hario Poterio pasaulio, o kitą dieną laukė keli interviu, kurie vyko neformalioje universiteto aplinkoje. Jų metu susitikau su keliais matematikos ir fizikos specialistais. Pradžioje manęs prašė papasakoti apie savo motyvaciją, o vėliau klausinėjo vis sudėtingesnių klausimų, kuriais bandė įvertinti ne mano teorines žinias, bet pamatyti, kaip tvarkausi su nauja informacija. Interviu skirtas sužinoti, kaip greitai kandidatas geba mokytis, nes mokslai Kembridže yra labai intensyvūs, o semestras trunka tik aštuonias savaites“, – pasakoja pašnekovas.

Mokiniai per mažai remiami

Jis neslepia, kad tapti „Maximalistu“ nėra lengva: „Anketą kasmet pildydavau nuo 7 klasės, bet stipendiją pavyko gauti tik šiemet, 12-toje klasėje. Manau, mano motyvacija skirti stipendiją studijoms Kembridže buvo pakankamai pagrįsta. Šią stipendiją vertinu, kaip pasiektų rezultatų įvertinimą, kurio mokyklos suole sėdintiems jaunuoliams Lietuvoje labai trūksta. Išskyrus gabius informatikus, kuriuos remia įvairios verslo įmonės, kitose srityse gabūs mokiniai yra rečiau palaikomi finansiškai, o juk pasiekti tam tikrų akademinių aukštumų reikia lėšų.“

Kuo anksčiau atrasti įdomiausią discipliną

Paklausus Emilio, kaip pasiekti įspūdingų tarptautinių rezultatų moksle, jis bendraamžiams pataria atrasti savo domėjimosi sritį jau vidurinėje mokykloje.

„6–7 klasėje jau reikėtų žinoti, kas patinka, ir gilintis į tą sritį. Mano atveju tai buvo astronomija, vėliau susidomėjau fizika, kitais gamtos ir papildomais šių disciplinų mokslais. Jeigu jauti, kad patinka biologija, reikėtų ieškoti papildomos su biologija susijusios veiklos, jeigu geografija, – pasidomėti jaunųjų geografų mokykla. Toks įdirbis ateityje tikrai atsiperka“, – pataria Kembridžo universiteto studentas.

Parengta pagal „Maximos“ inf.