Paskelbtas Aktualijos

Pagalba laikantiems kiaules maro paliestuose rajonuose

Antradienis, 25 September 2018 10:30 Parašė 
Afrikinis kaulių maras – pavojinga, sparčiai plintanti liga. Afrikinis kaulių maras – pavojinga, sparčiai plintanti liga. Gintaro Kandroto nuotr.

Afrikinis kiaulių maras (toliau – AKM) – ypač pavojinga užkrečiama virusinė naminių bei laukinių kiaulių ir šernų liga. Lietuvoje ši liga plinta itin sparčiai ir, nors ji nepavojinga žmonėms, bet nesilaikant saugumo reikalavimų kyla pavojus, kad per mėsą, kraują, vidaus organus pavojingas virusas bus išplatintas už ligos židinio ribų.

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT), nuo 2018 m. pradžios Lietuvos laukinėje faunoje AKM patvirtintas 1 192 vietose 2 714 šernų (2 434 nugaišusiems ir 280 sumedžiotų), o iki rugsėjo 1 d. Lietuvoje buvo nustatyti 49 AKM židiniai 36 šalies rajonuose. Anksčiau buferinėse zonose (apsauginė teritorija, kurioje taikomi griežčiausi biologinės saugos reikalavimai) laikomos kiaulės būdavo priverstinai išskerdžiamos, dabar šios priemonės atsisakyta, o smulkiesiems kiaulių augintojams, auginantiems nuo 1 iki 100 kiaulių rajonuose, kuriuose šiemet nustatyti AKM atvejai šernams arba kiaulėms, siūloma teikti paraiškas gauti valstybės pagalbą.

Galima įsigyti saugumo priemones

Žemės ūkio ministerija (toliau – ŽŪM) parengė kovos su šia liga planą – ekonomiškai naudingus pasiūlymus biosaugai kiaulių ūkiuose stiprinti arba kitų rūšių gyvūnams įsigyti. Kaip sakė ŽŪM Gyvulininkystės ir veislininkystės skyriaus vedėjas Arūnas Šileika, šis planas turėtų padėti žmonėms apsisaugoti ir apsispręsti, taip pat paremti juos finansiškai. Anot pašnekovo, tam buvo sukurtos trys pagalbos priemonės. Pagalbos taisyklės įsigaliojo nuo š. m. rugpjūčio 28 d.

Viena iš jų – pagalba kiaulių laikytojams, apsisprendusiems nenaikinti kiaulių, už biologinio saugumo priemonių reikalavimų įgyvendinimą (ministro įsakymas Nr. 3D-585). Kaip paaiškino A. Šileika, pagal šią priemonę nuo šių metų rugsėjo 3 iki spalio 15 d. smulkieji kiaulių augintojai gali teikti paraiškas įsigyti biologinio saugumo priemones.

Priimamos paraiškos biologinio saugumo priemonėms įsigyti:

  • tvora, skirta kiaulių laikymo vietai aptverti;
  • vartai, skirti patekti į kiaulių laikymo vietą;
  • langai, skirti kiaulių laikymo patalpai;
  • pašarų terminio apdorojimo įranga;
  • dezinfekciniai barjerai asmenims ir (ar) transporto priemonėms;
  • dezinfekciniai purkštuvai;
  • plovimo, valymo, dezinfekcijos įranga ir priemonės;
  • konteineriai, skirti laikyti gaišenoms;
  • priemonės nuo graužikų, vabzdžių ir kitų kenkėjų (pvz.: insekticidinės lempos tinkleliai, graužikų naikinimo priemonės);
  • asmens higienos priemonės (vienkartiniai ar daugkartinio naudojimo darbo rūbai ir avalynė) ir kt.;
  • asmenų persirengimo patalpų įranga (dušai, rūbų spintos, skalbyklų įranga). Šios išlaidos kompensuojamos tik kiaulių laikytojams, laikantiems daugiau nei 10 kiaulių arba bent 1 paršavedę su prieaugliu arba be prieauglio.

(PRIEMONES DEDAME KAIP BANERĮ)

Pasak skyriaus vedėjo, atlyginama iki 90 proc. šių biologinio saugumo reikalavimams įgyvendinti reikalingų priemonių įsigijimo išlaidų, bet ne daugiau kaip 1 500 eurų vienam pareiškėjui.

A.Šileika pabrėžė, kad ūkininkas, apsisprendęs laikyti kiaules, turi pasikviesti veterinarijos gydytoją ir aptarti bei įvertinti, kokių priemonių ūkiui reikėtų, kad pinigai nebūtų išleisti veltui. „Ūkininkas turi šias priemones turėti, neperduoti ir išlaikyti ne mažiau kaip metus“, – sakė pašnekovas.

Tiesa, ŽŪM atstovas minėjo, kad priemonei yra skirta 1,1 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų ir jei šia priemone norės pasinaudoti labai daug kiaulių augintojų, parama gali mažėti, bet ne daugiau kaip 40 procentų, t. y. bus kompensuojama iki 60 proc. patirtų išlaidų.

Beje, pašnekovas ragino smulkiuosius kiaulių augintojus įvertinti, ar šalia nėra stambių kiaulių auginimo kompleksų arba mėsos perdirbimo įmonių, kad, rizikuodami pasilikti kiaules ir jas auginti, nebūtų vėliau priversti padengti bendrovės patirtų nuostolių, jei kiaulės visgi susirgtų AKM ir šalia esanti didžioji bendrovė teisme įrodytų, jog jos patirti nuostoliai susiję su smulkiojo kiaulių augintojo veiksmais. „Ministerija tikrai nepasisako už smulkiųjų kiaulių augintojų naikinimą, tiesiog bandome pasakyti, kad žmonės patys turi apsispręsti, ar jie sugeba apsisaugoti nuo viruso patekimo į kiaulių laikymo vietą, ar ne, – dėstė A. Šileika. – Jei sugeba, tikrai nėra ir nebus priverstinio išnaikinimo.“

Išmoka už kiekvieną paskerstą kiaulę

Kita priemonė, anot skyriaus vedėjo, skirta tiems ūkininkams, kurie nusprendė, jog rizika yra per didelė, ir nutarė paskersti laikomas kiaules. Kaip atskleidė pašnekovas, draudimo išmoka tokiu atveju numatyta „Pagalbos teikimo kiaulių laikytojams skatinant vykdyti afrikinio kiaulių maro prevencijos priemones taisyklėse“ (ministro įsakymas Nr. 3D-586). Jos numato skirti 100 eurų dydžio išmoką už kiekvieną paskerstą kiaulę tiems šių gyvulių laikytojams, kurie nuspręs atsisakyti kiaulių auginimo trejus metus šiemet AKM paliestuose šalies rajonuose. Paramą galės gauti žmonės, laikę nuo 1 iki 100 kiaulių.

Kaip sakė A. Šileika, pareiškėjai teikti paraišką ir kitus būtinus dokumentus kviečiami savivaldybėse pagal fizinio asmens gyvenamąją vietą arba juridinio asmens buveinės adresą nuo š. m. rugsėjo 3 iki 2019 m. vasario 1 d.

ŽŪM atstovas priminė, jog, paskerdus kiaulę, būtina išsikviesti veterinarijos gydytoją, kuris paimtų mėginius ir ištirtų, ar kiaulė nesirgo AKM. Paskui skerdieną galima apdoroti iš karto, o jei mėginys nustatytų AKM, gaminius tektų sunaikinti.

Galima keisti veiklos sritį

Pasinaudoję išmoka už paskerstas kiaules, augintojai taip pat turi galimybę gauti išmoką įsigyti bet kokius kitus ūkinius gyvūnus – jiems bus atlyginama iki 90 proc. išlaidų (ministro įsakymas Nr. 3d-587 „Dėl žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 3D-914 „Dėl pagalbos už įsigytus ūkinius gyvūnus teikimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“). Pasak pašnekovo, ūkininkai pagal šią priemonę gali nusipirkti bet kokį ūkinį gyvūną, pradedant karvute ar antimi, baigiant triušiu. „Žinoma, yra sąlyga, kad reikia šiuos gyvūnus išlaikyti trejus metus. Su karve nekyla jokių problemų, o štai su žąsimi ar triušiu – sudėtingiau. Čia ir prasideda verslas, nes, prieš Kalėdas paskerdęs žąsį, ūkininkas iš kiaušinių ar nusipirktų žąsiukų vėl turės užsiauginti kitą žąsį, kad taip  ciklas suktųsi trejus metus“, – vardijo A. Šileika.

Ši valstybės pagalba skiriama žmonėms, kurie paskutinį mėnesį prieš paramos taisyklių įsigaliojimą (rugpjūčio 28 d.) laikė nuo 1 iki 100 kiaulių ir visas jas paskerdė, sunaikino arba jos nugaišo dėl AKM. Paraiškos ir kiti privalomi pateikti dokumentai, anot ŽŪM atstovo, priimami savivaldybėse pagal fizinio asmens gyvenamąją vietą arba juridinio asmens buveinės adresą tik iki spalio 15 d., todėl, norintiems suspėti pasinaudoti šia priemone, reikėtų suskubti iki šio termino paskersti kiaules.

Pasinaudoti galima ne visur

A.Šileika priminė, kad šiomis priemonėmis gali pasinaudoti ūkiai, esantys tik tuose rajonuose, kuriuose šiais metais nustatyti AKM atvejai šernams arba kiaulėms. Šie rajonai skelbiami ir nuolat atnaujinami VMVT tinklalapyje ir šiuo metu sudaro daugiau nei pusę visų Lietuvos rajonų – 39 iš 60.

Tai Akmenės, Alytaus, Anykščių, Birštono, Biržų, Druskininkų, Elektrėnų, Ignalinos, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Kelmės, Kupiškio, Lazdijų, Marijampolės, Mažeikių, Molėtų, Pakruojo, Panevėžio, Pasvalio, Prienų, Radviliškio, Raseinių, Rokiškio, Šakių, Šalčininkų, Šiaulių, Šilutės, Širvintų, Telšių, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilniaus, Zarasų rajonų savivaldybės.

Atnaujinta Antradienis, 25 September 2018 10:32
Web Analytics