LNK muzikinis antrininkų superšou „Mes vieno kraujo“ artėja į pabaigą. Džiugu, kad tarp geriausių dalyvių – ir Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos moksleivė Gabrielė Užkurytė. Septyniolikmetė mergina dalyvavo LNK projekto „Lietuvos balsas“ penktajame sezone, o jau šį sekmadienį mėgins pelnyti naujojo projekto superfinalo žiūrovų simpatijas.
„Alio Jonava“ pakalbino Gabrielę, kuri mielai sutiko atsakyti į kelis klausimus.
– Gabriele, kaip Tau sekasi dalyvauti projekte?
– Su kiekvienu etapu darosi vis sunkiau, nepriklausomai nuo įkūnijamo personažo – didėja komisijos narių, žiūrovų, o svarbiausia mano pačios lūkesčiai sau. Na, bet kuo aukštesni tikslai, tuo geresnius rezultatus pasieki. Darbo nebijau, todėl tai tik sustiprina mano siekiamybę.
– Esi jauniausia projekto dalyvė. Kaip tai vertini?
– Tiesa, dalyviai vyresni, o dauguma jų – su nemaža scenine ir gyvenimiška patirtimi. Kad ir kaip būtų, visur galima įžvelgti pozityvumo. Šiuo atveju savo amžiaus trūkumą laikau privalumu: žinojimas, kad turiu mažiau įgūdžių verčia daugiau dirbti, vytis vyresniuosius, o ir visai kitoks požiūris yra šiame projekte į jaunimą. Džiaugiuosi, kad dalyvauju. Tikiuosi, tai paskatins ir mano bendraamžius. Pasaulinių žvaigždžių įkūnijimas suteikia didelės patirties ir, nors skamba banaliai, padeda labiau pažinti save, suprasti, ko tu pats kaip atlikėjas nori.
– Kas labiausiai patinka šiame projekte?
– Nors drįsčiau teigti, kad viskas, ką čia darau, teikia pasitenkinimą, turbūt didžiausias malonumas yra rengti savo pasirodymą. Žinodami savo personažą pasirenkame dainą – toliau viskas mūsų rankose. Tik nuo dalyvių priklauso, kaip pateiksime įkūnijamą atlikėją. Projekto komanda, kurią sudaro režisierė, choreografas, prodiuseris, vokalo mokytojas, tik padeda, nukreipia teisinga linkme, tačiau rezultato sėkmė priklauso nuo tavęs.
– Koks yra santykis su dalyviais, komisijos nariais?
– Atvirai kalbant, jei ankstesniuose etapuose ir buvo nelabai gerai tarpusavyje sutariančių dalyvių – to nebėra. Kiekvienas norime eiti toliau, tačiau pastebimas stiprus vieni kitų palaikymas, padrąsinimas. Tą jaučiu ir aš. Su visais daugiau ar mažiau sutariu, bendrauju. Komisijos nariams jaučiu pagarbą, o jie tiek man, tiek kitiems dalyviams – taip pat. Manau, kad ryšys ir pažintys yra labai svarbu – tai vienas iš dalykų, kurių semiuosi būdama projekte.
– Projektas jau eina į pabaigą. Ką tai Tau spėjo duoti?
– Pirmiausia suteikė vokalinį tobulėjimą, sugebėjimą vienu metu valdyti judesius, veido mimikas, balso tembrą ir dainavimo techniką. Tai gana didelis iššūkis. Šis projektas kartu man atvėrė ir platesnius vandenis: leido užmegzti naudingų ryšių, priartėti prie ateities planų. Išsiugdžiau dar didesnę kantrybę, kadangi pastovus savo eilės laukimas, įdirbis į kiekvieną pasirodymą to labai reikalauja. Na, bet kantrybė yra vienas būtiniausių dalykų atlikėjui. Džiaugiuosi, kad tai supratau jau dabar!
– Artėja tiesioginė transliacija, ar jaudiniesi?
– Tikrai taip! Viso projekto metu išlikau pakankamai rami, tačiau dabar negaliu nustygti vietoje – visu kūnu jaučiu lengvą virpuliuką. Labai stengiuosi, nuoširdžiai dirbu ir ruošiuosi paskutiniam pasirodymui, kaip ir visada, todėl jau šį sekmadienį (gegužės 6 d.) 19.30 val. per LNK televiziją kviečiu stebėti „Mes vieno kraujo“ superfinalo tiesioginę laidos transliaciją ir palaikyti! Myliu tai, ką darau ir kur esu, o stebintiems žiūrovams linkiu gražios laidos ir gero reginio!
– Ačiū Tau už pokalbį ir sėkmės!
