Paskelbtas Renginiai

Ką valdžia atsakys bruzdantiems žemdirbiams?

Pirmadienis, 12 February 2018 10:02 Parašė 

Jonavos sporto arenoje įvyko visą Lietuvą sukrėtęs visuotinis žemdirbių suvažiavimas. Beveik du tūkstančiai delegatų, suskubusių iš įvairių Lietuvos kampelių, kėlė klausimą „Ar reikia Lietuvai žemės ūkio?“

Suvažiavime dalyvavęs Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis tikino, kad jam keista girdėti apie žemės ūkio sugriuvimą. Reikia padėti ne tik kaimui, bet ir visai Lietuvai. Vieną iš reikšmingesnių pastangų padėti žemės ūkui premjeras įvardijo 9 mln. eurų kompensaciją už pernai dėl liūčių sunykusius pasėlius, mat tai – didžiausia suma, kurią gauna ir kitos Baltijos šalys, Suomija. O pavasario nuostoliams sušvelninti esą Europos Taryba ketina Lietuvai ištiesti dar 9 milijonus.

Tačiau nei premjeras, nei vėliau kalbėjęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas nesustabdė pykčio strėles laidančių žemdirbių. Jie rėmėsi daugelio metų argumentais ir šių dienų statistika. Anta vien melioracijos įrenginiams atstatyti kasmet reikia 25 milijonų eurų, nes 67 proc. tų įrenginių visai susidėvėję. Negalėdama įveikti šios problemos, valdžia ketina visų laukų ir griovių priežiūrą patikėti tų laukų šeimininkams. Deja, šie nepajėgs tai padaryti, per tuščios kišenės.

„Kiek salėje yra medžiotojų?“ – paklausė S. Skvernelis. Pakilo nemažai rankų. Tačiau premjeras neapkaltino juos šuoliais plintančiu kiaulių maru, grėsmingai naikinančiu šalies kiaulių ūkį. Tik pasvarstė, kad tikriausiai neliktų nė vieno šerno, jei medžiotojus aprūpintume naktiniais optiniais taikikliais. Kitą būdą, kaip sustabdyti marą, pasiūlė Raseinių ūkininkas M. Hofertas. Pasak jo, vienintelė priemonė – vakcinacija. Ne tik šernų, bet ir vilkų, kurie gali platinti pasiutligę ir kurių medžioklė kažkodėl per daug apribota.

Suvažiavimui įsibėgėjus, salėje pasirodė kelios keistai pasirėdžiusios žmogystos – Užgavėnių personažai. Jos čia pat esančiam europarlamentarui Broniui Ropei įteikė ganėtinai nemalonią peticiją. Šioje juodu ant balto skelbiama: negali būti antrarūšių ūkininkų, ne tiek oro skersvėjai, kiek šalies valdžios nesutarimai, strategijos stygius kaimui trukdo prisikelti. Tad duodamas mėnuo laiko, kad pasirodytų konkretūs iškeltų problemų sprendimai. Antraip, anot karščiausiai diskutavusiųjų, „pasuksime savo traktorius į Vilnių“.

Milda Užkurnytė