Jonavos kultūros centro Meno galerija kviečia į nepaprastą fotoparodą, kurioje ne vienas brandaus amžiaus lankytojas galės rasti praeityje it kalendoriaus lapeliai išbarstytų savo jaunystės akimirkų. Klaipėdietis fotomenininkas Vaclovas Straukas (1923–2017 m.) jas kelis dešimtmečius rinko, kol 1987 m. parengė neblėstantį ciklą „Paskutinis skambutis“. Jį į Jonavą atvežė Lietuvos švietimo istorijos muziejaus, įsikūrusio Kaune, darbuotojos.  

Atidžiau menine fotografija klaipėdietis susidomėjo, kai su žmonos padovanotu „Zorkij“ aparatu „išėjo į gamtą“, nukreipė objektyvą į jūrą, į kopas.1968 m. – pirmoji darbų paroda, jo fotografijos, garsindamos autorių, vis dažniau pasirodo jaunimo žurnaluose. Kadangi Vaclovas 1950 m. Vilniaus pedagoginiame institute buvo baigęs lietuvių kalbos specialybę, tad vėliau pusantro dešimtmečio skyrė ir pedagoginiam darbui, mokyklos dramos būreliams. 1975–1987 m. gimė jo darbų ciklas „Paskutinis skambutis“. Fotografas ne sykį buvo prasitaręs kad svajoja užfiksuoti akimirkas, kada žmogus iš nerūpestingos vaikystės pereina į jaunystę, kada dar žaidžiama vėjavaikiškomis nuotaikomis, blyksteli akimirkos, alsuojančios lengvu erotiškumu. Tai ir amžinai nesenstantis žaidimas „klasėmis“, ir vėjo kilstelėta mokyklinės uniformos suknelė, ir dramatiška įtampa prieš egzaminą. Anot menotyrininkų, visa tai galima vadinti sovietmečio lyriniu romantizmu, tačiau muziejininkai nepasiduoda, esą tai – mūsų dar neužmirštoji, nespalvotoje fotografijoje įamžinta kelių dešimtmečių švietimo istorija.

Už savo indėlį į Lietuvos fotografijos meną V. Straukas ne kartą Vyriausybės apdovanotas, paskutinė jo darbų paroda kūrėjui dar gyvam esant vyko Klaipėdoje 2012 m. Manoma, kad menininkas paliko apie pusantro tūkstančio išliekamosios vertės kadrų, nors jis pats buvo įvardijęs tik apie 500.

Marius GLINSKAS

Gyčio Ramanausko nuotr.