Duonos kepimas namuose visada buvo didžia tradicija, kurią mes, šiais vartotojiškais laikais, apleidome. Sakoma, kad šviežiai kepamos duonos kvapas į namus pritraukia gerovę ir sėkmę.
Spalio 5 dieną Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centre vyko šventinė popietė ,,Ilgas duonelės kelias“, kurios tikslas buvo supažindinti įstaigos bendruomenę ir susirinkusius svečius su duonos kepimo tradicijomis ir papročiais bei ugdyti pagarbą žmogui, auginančiam duoną. Šią gražią ir jaukią rudens šventę sveikinimu pradėjo Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro direktorė Aurika Matutienė. Taipogi sveikinimo žodį tarė Jonavos rajono savivaldybės meras Eugenijus Sabutis. Prie sveikinimų prisidėjo bei saldžias dovanas dovanojo mero pavaduotojas Erlandas Andrejevas ir Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Ūselienė. Lietuvos Respublikos seimo nario Rimanto Sinkevičiaus padėjėja Laima Slovikienė susirinkusiems linkėjo bendrumo jausmo ir šilto tarpusavio bendravimo, o „Rimi“ prekybos tinklo atstovės įteikė šviežiai keptos duonos kepalėlius.
Šventės metu nuotaikingus kūrinius padovanojo Jonavos kultūros centro Vaikų folkloro ansamblis „Ramtatukai“. Pirmą kartą pristatytas Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro vaidinimas „Kepėjo dukra“ ir šokio improvizacija „Čiulba, ulba“. Taip pat susirinkusieji svečiai buvo pakviesti jėgas išbandyti ne tik mįslių spėjimo varžytuvėse, bet ir komandiniame žaidime ,,Kas greičiau atskirs” grūdus ir žirnius. Po įtemptų varžybų susirinkusiems svečiams buvo įteikti darbuotojų ir lankytojų rankomis iškepti duonelės kepaliukai. Tai – bendro, ilgo, nuoseklaus ir prasmingo darbo vaisius. Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro lankytojai turi galimybę save atrasti ir realizuoti ne tik įstaigos organizuojamuose maisto ruošos užsiėmimuose, bet ir kitose siūlomose veiklose: meniniuose užsiėmimuose (dailėje, teatre, šokiuose, keramikoje ir kt.), darbinių įgūdžių lavinimo programoje, ekologiniame-kraštotyriniame ugdyme, sportiniuose užsiėmimuose ir t. t. Galiausiai renginio metu atvykę jaunuolių tėveliai ir kiti svečiai galėjo ne tik pasigrožėti rudens gėrybių parodėle, bet ir įsiamžinti rudeniu dvelkiančiose spalvingose nuotraukose.
Taigi, duonelės kelias iki mūsų stalo – sunkus ir ilgas. ,,Duona ne per vėją atėjo – kažkas arė, kažkas sėjo, kažkas pjovė ir kluonan vežiojo“ (V. Krėvė – Mickevičius).
Socialinio darbuotojo padėjėjas E. Žentelis
