Ruklos Jono Stanislausko mokyklos-daugiafunkcio centro „Pušaitės“ skyriuje – tyla. Dviejose grupėse 30 mažylių po pietų skaniai pučia į akį, likusios grupės – tuščios, vyksta paruošiamieji darbai, nes jau rugsėjį čia suklegės apie 170 vaikų, 16 jų – iš Pabėgėlių priėmimo centro.
Į „Pušaitę“ atvykusius rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją Vijolę Šadauskienę ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėją Vytautą Žebrauską pasitinka Ruklos Jono Stanislausko mokyklos -daugiafunkcio centro direktoriaus pavaduotoja skyriui „Pušaitė“ Birutė Skripnik ir vardija nuveiktus darbus: jau sukomplektuotos visos 9 vaikų lopšelio-darželio grupės.
Suremontuotos patalpos dviem naujoms vaikų grupėms: Jonavos rajono savivaldybės prašymu, tam 100 000 eurų skirta iš valstybės biudžeto (papildomai atliktas ir laiptinės, ir galerijos remontas), šių naujų grupių inventoriui įsigyti dar 12 tūkstančių eurų skyrė savivaldybė. Užsakyti baldai bus atvežti artimiausiu metu.
Ar visi mažieji lanko „Pušaitę“? Birutės Skripnik teigimu, Rukloje dar yra „laisvų“ vaikų, nes kai kurios šeimos sako, jog joms leisti vaiką į darželį – per brangu. Aišku, individualiai dirbama su socialinės rizikos šeimomis, ypač puikios pagalbininkės yra Socialinių paslaugų centro darbuotojos, su kuriomis daug bendraujama ir aktyviai bendradarbiaujama.
Vasarą „Pušaitė“ nebuvo ištuštėjusi: birželį veikė 4, liepą – 3 (būdavo po 50-60 vaikų), o rugpjūtį liko 2 grupės.
Rudenį į darželį ateis 16 mažųjų sirų, iraniečių ir ukrainiečių. Jie po du-tris bus paskirstyti į atskiras grupes, kad greičiau integruotųsi. Nors, kaip rodo patirtis, jau po gerų dviejų savaičių atvykėliai pradeda kalbėti lietuviškai. Kaip pasakoja Birutė Skripnik, labai įdomu stebėti žaidžiančius vaikus: visi čiauška savo kalba, bet puikiausiai vienas kitą supranta!
„Pušaitės“ personalas stengiasi, kad mažieji pabėgėliai nejaustų diskomforto: juk svetima šalis, svetimi žmonės, nepažįstama darželio aplinka... Atsižvelgiama ir į tėvų pageidavimus, pavyzdžiui, neguldyti vaikų popietės miego, kai tuo tarpu daugelis lietuviukų tėvų prašo mažuosius pamigdyti, nes vakarop jie darosi irzlūs. Kaip ir daugumai vaikų, miegoti nelabai norisi, tačiau auklėtojos pasiūlo diplomatiškai: „Tu nemiegok, tu tik pailsėk, knygelę pavartyk.“ Po kiek laiko, žiūrėk, mažius ir parpia, knygą apsikabinęs...
„Pušaitę“ lankė ir kariškių iš Kauno vaikai. Taip, pasak tėvų, jiems buvo patogiau: važiuoja į dalinį Rukloje – tuo pačiu ir vaiką į darželį užveža, po darbo pasiima, visą kelionės laiką skirdami su mažaisiais pabendrauti, jų įspūdžius išklausyti.
Rugsėjo pirmąją „Pušaitė“ pasitiks kvepianti dažais, naujumu. Jai gyvybės įlies skardūs vaikų balsai, mažų kojelių trepsėjimas. Kaip greitai baigėsi vasara...
Karolina VIČIŪTĖ
