Jonavos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Erlandas Andrejevas ir toliau vadovaus Saugaus eismo komisijai (SEK). Praėjusį trečiadienį posėdžiavusi SEK svarstė daug  prašymų ir pasiūlymų, tačiau juos perskaičius buvo akivaizdu, kad dalį jų, nelaukiant, kol susirinks komisija, galima buvo išnagrinėti ir priimti sprendimą seniūnijose arba – dėl greičio viršijimo ir kitų pažeidimų – kreiptis tiesiai į policiją.

„Džiaugiuosi puikia miesto infrastruktūra bei plečiamomis urbanizuotomis poilsio erdvėmis miesto gyventojams bei svečiams. Dėkoju veikliai rajono Tarybai bei administracijai už nuolat rūpestingai puoselėjamą rajoną bei miestą. Tačiau jaučiu pareigą Saugaus eismo komisijai išreikšti savo subjektyvius diskusinio pobūdžio pasiūlymus dėl eismo saugumo didinimo bei techninio tobulinimo galimybių“, – taip savo laišką pradėjo jonavietis Gvidas M.

Jo nuomone, po Jonavos tiltu per Nerį Kauno link esantis dviračių takas yra daug siauresnis negu kitose, nuo tilto nutolusiose tako atkarpose. Be to, atkarpoje po tiltu nėra pažymėtos judėjimo zonos pėstiesiems bei dviratininkams. Kadangi takas po tiltu yra kilpos (U raidės) formos,  matomumas iš abiejų tako pusių, palyginti su kitomis tako dalimis, ribotas. Ties tiltu nėra ir jokių dviračių judėjimą sulėtinti skatinančių įrengimų (stulpelių, stovelių ir pan.), kaip tai padaryta kitose miesto vietose, pvz., prie perėjos ties Jeronimo Ralio gimnazija.

Gvidas M. įsitikinęs, kad ši vieta rizikinga, nes dviratininkai važiuoja gana dideliu greičiu, o pėstieji paprastai šioje vietoje yra nedėmesingi: atkarpa priartėjusi prie upės, tad puiki proga pasigrožėti gamta ar, einant keliese, pasišnekučiuoti, nekreipiant dėmesio į aplink zujančius dviratininkus.

Jonavietis prašo Saugaus eismo komisijos apsvarstyti galimybes įrengti greičio ribojimus / kliūtis dviratininkams arba bent jau vizualiai atskirti eismo zonas pėstiesiems / dviratininkams.

UAB „Jonavos autobusai“ direktoriaus, SEK nario Otaro Urbano teigimu, dviratininkai Jonavoje jau tampa problema: važiuoja dideliu greičiu, mina per pėsčiųjų perėją, nors Kelių eismo taisyklėse aiškiai nurodyta, kad draudžiama kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis. Pasak Otaro Urbano, jau ne kartą vos pavyko išvengti chuliganiškai važiuojančių dviratininkų susidūrimo su autobusu.

Atsižvelgus į jonaviečio Gvido M. laišką ir SEK nariui Edmundui Mulokui pasiūlius, nutarta įpareigoti miesto seniūną įrengti informacines lenteles, kad žmonės įprastų laikytis tvarkos. Tiesa, UAB „Jonavos autobusai“ direktorius liko skeptiškas: „Gali pėsčiųjų perėjas ir užminuoti,  vis tiek dviratininkai lėks!“

VšĮ Jonavos ligoninės direktorė Aldona Balutienė paprašė suorganizuoti SEK išvažiuojamąjį posėdį ir įvertinti transporto judėjimą ligoninės teritorijoje. Pasak direktorės, Konsultacijų poliklinikoje kasdien apsilanko apie 500 pacientų, kurie savo automobiliu stato kur tik randa vietos, kai tuo tarpu greitosios medicinos pagalbos automobiliai turi skubiai privažiuoti prie ligoninės; į pastato kampe įrengtą deguonies balionų saugyklą du kartus per savaitę deguonį pristatančios mašinos negali prie jos privažiuoti; į ligoninės maisto ruošimo skyriaus sandėlius produktus atvežantis šaldiklių tipo transportas negali išsukti dėl pastatytų  automobilių. Be to, ligoninėje dirba 440 žmonių, iš jų apie 70 proc. atvyksta automobiliais, kuriems aikštelės nėra.

Ligoninės vadovė primena, kad įstaigai yra priskirta 6 ha žaliųjų plotų teritorija, ir siūlo jos dalyje įrengti automobilių stovėjimo aikštelę.

Projektas automobilių stovėjimo aikštelei įrengti jau parengtas, tik kol kas nėra finansavimo. Teks palūkėti...

Kunigiškių g. (Jonava) gyventojas skundžiasi ir šios gatvės bendruomenės vardu prašo SEK atkreipti dėmesį į susidariusią situaciją: duris atvėrus prekybos centrui „Maxima“, o vėliau – „Ermitažui“, išasfaltuotas naujas kelias. Ir čia prasidėjo bėdos, mat neilga (200-300 m) kelio atkarpa tapo tikru malonumu greičio mėgėjams, sunkiasvorių automobilių stovėjimo ir „Maximos“  vilkikų priekabų atkabinimo aikštele. Maža to, keliu vaikšto pėstieji, nes nėra įrengto šaligatvio.

Todėl prašoma įrengti greitį ribojančius kalnelius bei pastatyti ženklą „Gyvenamoji zona“ arba „Riboto greičio zona“ (dabar jo galiojimas baigiasi ties „Maximos“ ir „Ermitažo“ riba).

SEK nutarė persiųsti Kunigiškių gatvės gyventojo laišką su gautomis nuotraukomis „Maximos“ administracijai ir paprašyti, kad būtų atsižvelgta į gautą skundą.

„Norime išsiaiškinti, kokios perspektyvos kelio, vedančio į Didžiojo Raisto kaimą (Užusalių sen.). Mūsų kaimo bendruomenės netenkina 2-3 greiderio pravažiavimai per metus ir kelios mašinos žvyro. Tikslios informacijos iš seniūnijos negauname. Paskutinis lašas kibire –  mokyklinis autobusiukas, važiuodamas mūsų keliu, tiesiog sulūžo. Kelio ilgis – apie 3 km. Norėčiau gauti konkrečios informacijos“, – rašė Didžiojo Raisto gyventoja Angelė Ž.

SEK gavo ir Užusalių seniūnijos seniūno pavaduotojos Danguolės Karnylienės komentarą: „ (...) kelias į Didžiojo Raisto kaimą buvo greideriuotas, bet po liūties vėl išsimušė duobės. Sutinku, kad kelio būklė yra prasta, bet nežinome, ar turėtume investuoti į šį kelią, nes neišspręstas nuosavybės klausimas. Yra atlikti kelio kadastriniai matavimai, nurodyta, kad kelias priklauso Jonavos rajono savivaldybei, bet kažkada Didžiajame Raiste dirbusi įmonė „Poraistė“ teigia, kad kelias priklauso jai ir siūlo savivaldybei šį kelią pirkti. Mano žiniomis, šiuo metu vyksta susirašinėjimas tarp rajono savivaldybės ir UAB „Poraistė““.

Kadangi tai – ne SEK klausimas, informacija perduota savivaldybės administracijos direktoriui.

Karolina VIČIŪTĖ