Vaikai – jie pasaulį mato kitaip nei suaugę. Jų pasaulis spalvingas ir pilnas džiugių emocijų. Gal ne visada vaikai moka savo mintis ir jausmus išreikšti žodžiais, bet tai jiems puikiai pavyksta kuriant, dainuojant, piešiant. O suaugusiems, tėvams, pedagogams, labai svarbu pastebėti ir paskatinti vaiką kurti, išlieti jausmus popieriaus lape, nukreipti tinkama linkme, lavinti ir suteikti sąlygas skleistis kūrybiškumui.
Kasmet kalbant apie Lietuvą, studijuojant, apžiūrinėjant jos žemėlapį, iškyla klausimų: „Ar Lietuva maža?, „Ar toli nuo Anglijos, Švedijos, Vokietijos...?“ Taip kartu su vaikais „pasineriame“ į pasaulinio žemėlapio, gaublio pažinimą.
Barbaros Petchenik vardo pasaulinis vaikų žemėlapių konkursas organizuojamas jau daugiau kaip du dešimtmečiai, o nuo 2003m. į konkursų atrankas įsitraukė ir Lietuvos kartografų draugija, kuri kas antrus metus vykdo atrankas, rengia konkursus, parodas. Šiais metais konkurse dalyvavo 850 vaikų iki 16 metų darbų iš visos Lietuvos ir buvo atrinkta 140 – geriausių.
Lopšelio – darželio „Dobilas“ vaikai daug piešia, kuria, dalyvauja rajono ir respublikos piešinių konkursuose, parodose. Tad ne išimtis ir šis konkursas, į kurį buvo išsiųsta 12 vaikų darbų ir net pusė jų atrinkti tarp geriausių.
Birželio pirmąjį šeštadienį konkurso organizatoriai sukvietė visą būrį vaikų, tėvų ir pedagogų į Vilniaus Universiteto Botanikos sodą. Čia, Gamtos muziejuje, atidaryta tarptautinio B.Petchenik vaikų žemėlapio konkurso darbų paroda. Į šios parodos atidarymo šventę pakviesti geriausių darbelių autoriai, jų šeimų nariai ir pedagogai iš visos Lietuvos.
Džiugu, kad vien iš lopšelio-darželio „Dobilas“ apdovanoti 6 vaikai. Tai Rūta Pupinytė, Samanta Petrauskaitė (pedagogė D.Borisovienė), Radvilė Kreivytė, Aušrinė Sinikovaitė, Liepa-Marija Gezevičiūtė, Saulė Pupinytė (pedagogė M.Čelkonienė). Saulės piešinys pripažintas – gražiausiu darbu. Abi pedagogės įvertintos už puikius ugdytinių pasiekimus 2017-ųjų metų B.Petchenik vardo vaikų žemėlapių konkurse, įteikti padėkos raštai. Šventės metu vaikai apdovanoti knygynų, leidyklų ir kitų rėmėjų dovanomis, gausius vaišių stalus dovanojo „Maxima‘.
Renginys buvo iš ties įspūdingas. Po apdovanojimų ceremonijos buvo galima pasivaikščioti po VU botanikos sodą, pasigrožėti žydinčiomis magnolijomis, alyvomis, pasidžiaugti skambiomis paukščių giesmėmis, gerai praleisti laiką su šeima.
Mes, pedagogės, džiaugiamės, kad vaikų darbai pastebėti ir įvertinti, o tokie renginiai, šventės suartina šeimos narius, grupės bendruomenę, glaudesnis tampa bendravimas tarp tėvų, vaikų ir pedagogų.
Auklėtoja metodininkė Milita Čelkonienė
