Paskelbtas Sveikatos puslapis

Padidėjęs kraujo spaudimas – ką kiekvienam svarbu žinoti?

Pirmadienis, 15 May 2017 09:04 Parašė 

Maždaug trečdalis 25–65 m. žmonių kenčia nuo arterinės hipertenzijos (padidėjusio arterinio kraujo spaudimo). Tai viena dažniausių ligų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, tačiau žmonės vis dar neįvertina hipertenzijos keliamos grėsmės. Nepakankama padidėjusio kraujo spaudimo kontrolė gali tapti mirties priežastimi, todėl kiekvienas iš mūsų turėtų pasirūpinti ankstyva padidėjusio kraujospūdžio diagnostika ir gydymu.

Sergamumo mastai didėja

Sergamumo arterine hipertenzija statistika grėsminga. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, situacija Lietuvoje blogėja – nuo 2004 m. sergamumas išaugo beveik dvigubai. Skaičiuojama, kad hipertenzija serga maždaug keturi iš dešimties suaugusiųjų. Taip pat 33 proc. mirčių lemia pirminės arterinės hipertenzijos komplikacijos.

Hipertenzija skirstoma į pirminę ir antrinę. Pirminė hipertenzija – tai įvairių aplinkos ir genetinių veiksnių poveikio pasekmė žmogaus organizmui. Antrinė hipertenzija nustatoma tada, kai žinoma tiksli ligos priežastis, pavyzdžiui, tai gali būti įgimtas inkstų kraujagyslių susiaurėjimas, įvairios endokrininės, inkstų ligos ir kita. Žinant priežastį, liga gydoma gana sėkmingai. Deja, antrinė hipertenzija tesudaro apie 5–10 proc.

Kodėl turime stebėti kraujospūdį?

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro, įsikūrusio V. Grybo gatvėje Vilniuje, gydytoja kardiologė Vidmanta Milašienė atkreipia dėmesį, kad 10 mmHg padidėjęs arterinis kraujo spaudimas iki 30 proc. padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, 7 kartus dažniau pasireiškia galvos smegenų kraujotakos sutrikimai (pavyzdžiui, insultas), 4 kartus dažniau sergama širdies išemine liga, 2 kartus dažniau pažeidžiamos kojų kraujagyslės. Kai spaudimas pakyla staiga, kad ir nedaug, žmogus iškart pajunta negalavimus: svaigsta galva, ją skauda, kartais jaučiami nedideli skausmai širdies plote, stiprus širdies plakimas, gali atsirasti dusulys, kūno drebėjimas, tirpimas, regos sutrikimų. Kai kraujospūdis kyla pamažu, keletą metų, žmogus gali nejausti jokių simptomų, nes kraujagyslės spėja adaptuotis. Tačiau ilgainiui pasireiškia širdies ir kraujagyslių ligos.

Rizikos veiksniai

Prie nekoreguojamų rizikos veiksnių priskiriamas žmogaus amžius (senstant kraujospūdis didėja dėl mažėjančio kraujagyslių elastingumo), lytis (moterys iki 60 m. rečiau serga arterine hipertenzija) ir paveldimumas. Tikimybę susirgti arterine hipertenzija taip pat padidina genetiniai veiksniai – jeigu šia liga sirgo tėvai, vaikams taip pat yra didesnė rizika susirgti. Koreguojami veiksniai yra nutukimas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, rūkymas, alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, gausus druskos vartojimas.

Svarbu žinoti

Kraujospūdis – tai kraujo spaudimas į kraujagyslių sieneles. Sistolinis kraujospūdis (dar vadinamas viršutiniu) visada yra aukštesnis, o diastolinis (apatinis) – žemesnis. Sistolinis kraujospūdis matuojamas širdies susitraukimo metu. Tai yra didžiausias tuo metu kraujo spaudimas į sieneles. Diastolinis kraujo spaudimas matuojamas, kai širdis atsipalaiduoja. Tai – žemiausias tuo metu kraujo spaudimas į kraujagyslių sieneles. Kraujo spaudimas nėra pastovus – jis kinta dėl įvairių biologinių, emocinių ir aplinkos veiksnių.

Bazinis kraujo spaudimas nustatomas ryte, esant ramybės būsenos. Sunkiai dirbant, sportuojant, patyrus stresą, spaudimas pakyla, tačiau ramybės metu ar miegant jis sumažėja.

Neturintys sveikatos sutrikimų asmenys kraujospūdį turėtų matuotis keletą kartų per savaitę įprastinėje aplinkoje, atsipalaidavę, po 10 min. ramaus sėdėjimo. Vyresnio amžiaus, turintys antsvorio, sergantieji cukriniu diabetu ir inkstų ligomis, nėščiosios tai turėtų daryti du kartus per dieną – ryte ir vakare. Jei jums nustatė hipertenziją, svarbu reguliariai matuoti kraujospūdį ir gautus duomenis surašyti į tam skirtą lentelę. Pagal juos gydytojas gali tiksliau parinkti vaistų dozes, tinkamiausius medikamentus.

Kardiologė V. Milašienė pastebi, kad arterinio kraujo spaudimo rodmenys, uždėjus aparatą ant skirtingų rankų, gali skirtis 10–20 mmHg, tad patariama matuoti ant tos rankos, kur rezultatai būna blogesni.

Ligos kontrolė

Atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresnių rezultatų pasiekiama. Pirminė arterinė hipertenzija – nepagydoma liga, todėl labai svarbu sureguliuoti kraujo spaudimą, kol neišsivystė komplikacijos. Arterinė hipertenzija gydoma antihipertenziniais vaistais. Kokius vaistus skirti ir kada juos keisti kitais, gydytojas nuspręs įvertinęs paciento tyrimų – elektrokardiogramos, širdies echoskopijos, krūvio mėginio, akių dugno, skydliaukės ir inkstų funkcijos – rezultatus.

Nemedikamentinis gydymas dažnai taikomas ankstyvesnėje ligos stadijoje. Tuomet vertinamas žmogaus gyvenimo būdas, mityba, rekomenduojama numesti svorio, mažinti suvartojamos druskos kiekį, mankštintis, vengti streso.

Nors arterinė hipertenzija neišgydoma, laikantis visų gydytojo nurodymų, kontroliuojant kraujospūdį ir koreguojant rizikos veiksnius, galima išvengti didesnių problemų – pavyzdžiui, insulto tikimybė sumažėja net 40 proc. Labai svarbu, kad sergantieji šia liga suprastų arterinės hipertenzijos gydymo svarbą, laikytųsi gydytojo nurodymų ir patys aktyviai dalyvautų gydymo procese.

SVEIKATOS PUSLAPIO PARTNERIS

logo.lt

Grybo g. 32, Vilnius

Registracija ir informacija tel. (8 5) 233 3000 arba www.medcentras.lt 

Web Analytics