Maža Šv. apaštalo Jono parapijos koplytėlė Rimkuose, ypač švenčių metu, net braška per siūles: tiek norinčių dalyvauti Šv. Mišiose. Komplimentai klebonui Giedriui Maskolaičiui: jo dvasingi pamokslai – iš širdies į širdį – tikra atgaiva sielai.

Bet šį kartą replika – garbaus amžiaus parapijiečiams. Kai vieną, antrą kartą taip atsitiko, galvojau, sutapimas. Bet, pasirodo, tai – norma.

Sekmadieniais, 8 val., aukojamos Šv. Mišios. Pamaldos baigiasi 9-9.15 val. Kitų pradžia – 9.30 val. Bet jau apie pusę devynių prasideda nesibaigiantis durų varstymas, lauke gan garsiai įspūdžiais dalijasi bobulytės. Ir nesvarbu, kad dar pirmosios Mišios nesibaigė, žmonės dar neišėję, į vidų braute braunasi atėję į antrąsias.

Suprantu, senjorams, ypač su lazdukėmis, nelengva išstovėti valandą laiko, tad ir skuba anksčiau, kad gautų atsisėsti. Bet ar nebūtų mandagiau palūkėti lauke, netrukdyti žmonėms melstis? Išeis vieni, pakankamai vietos atsiras kitiems. Ir nereikės stumdytis, baksnoti alkūnėmis, dar nepasibaigus Mišioms kelti koplyčioje nemenką erzelį...

Monika KRISTINAITYTĖ