Paskelbtas Sveikatos puslapis

Pavasaris – alergijų paūmėjimo metas

Penktadienis, 07 April 2017 10:55 Parašė 

„Šiomis dienomis pražydę beržai, alksniai ir lazdynai vieniems yra džiaugsmas ir romantika, kitiems – prasidedantis alergijos košmaras. Bet kokiu atveju į alergiją, net jei jos simptomas tebūtų varvanti nosis, negalima numoti ranka, nes negydoma alergija gali sukelti rimtų komplikacijų“, – sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Živilė Korsakienė.

Alergijos simptomai
Pagrindiniai pavasarinės alergijos požymiai yra čiaudulys, nosies gleivinės paburkimas, ašarojančios akys, sunkesniais atvejais gali atsirasti dusulys ir „plaučių švokštimas“. Šie simptomai labai pablogina gyvenimo kokybę, trukdo kasdienei veiklai – alergijos kamuojami žmonės tampa irzlesni, jų dėmesio koncentracija ir gebėjimas mąstyti pablogėja, mažėja darbingumas. Labiausiai nuo alergijos kenčia tie žmonės, kurie tinkamai jos nesigydo.

Alergija – tai ne nuosprendis visam gyvenimui
Pasak gydytojos Ž. Korsakienės, alergija yra liga. Ji tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nelabai rimta. Negydoma alergija – tai nuolatinis gleivinių uždegimas, dėl kurio pažeidžiamas gleivinių vientisumas. Prisidėjus infekcijai, gali išsivystyti sinusitas, bronchitas, plaučių uždegimas, kitos infekcinės ligos. Sunkiausia alergijos pasireiškimo forma – alerginė astma. Aplaidžiai žiūrėję į neva nekaltai atrodančią alerginę slogą, astma susirgę žmonės tampa visam gyvenimui pririšti prie vaistų ir kvėpavimą lengvinančių inhaliatorių.

Gydytoja alergologė teigia, kad sutramdyti alergiją šiais laikais jau nėra problema. Problema slypi kitur – alergijos kankinami žmonės kelerius metus ir net dešimtmečius gyvena lydimi šios ligos simptomų ir nesikreipia į gydytojus. Dažnai tenka išgirsti klaidingą nuomonę: „Esu alergiškas, ir nieko čia nepakeisi.“ Reikia žinoti, kad situaciją ne tik galima, bet ir būtina keisti: alergiją galima išgydyti arba iki minimumo sumažinti jos simptomus ir iš esmės pagerinti savo gyvenimo kokybę.

Nėra simptomų, nėra ir ligos
Yra keletas pagrindinių alergologinių tyrimų. Svarbiausias ir paprasčiausiai atliekamas alergijos tyrimas yra odos dūrio mėginiai. Tyrimo metu ant dilbio vidinio paviršiaus arba nugaros yra užlašinami alergenai, po to specialia adatėle įduriama. Per 15 min. išryškėja vietinės reakcijos, kurios ir parodo, kokiai konkrečiai medžiagai žmogus yra alergiškas – dūrio vietoje oda parausta, ją niežti, susidaro pūslelė. Šio tyrimo rezultatai yra gana tikslūs.

Kitas tyrimas – kraujo. Gydytojos Ž. Korsakienės teigimu, ištyrus iš venos paimtą kraują šiais laikais galima nustatyti bet kokią alergiją. Gydytoja atkreipė dėmesį, kad atliekant tyrimą, gali paaiškėti, jog organizmas reaguoja į kokią nors medžiagą, tačiau žmogus nebuvo pastebėjęs jokių alergijos simptomų. Toks reiškinys, vadinamas įsijautrinimu, rodo, kad alergijos požymiai ateityje gali išsivystyti. Tačiau kol simptomų nėra, nėra ir alergijos. Reakcija į kokią nors medžiagą dar nereiškia ligos.

Savigyda – dažniausia klaida
Nustačius alergiją, visuomet parenkamas individualus gydymas. Pirmiausia paskiriamas simptominis medikamentas, kuris mažina uždegimą. Pvz., esant alerginei slogai, – purškalas į nosį, jei efektas nepakankamas, papildomai skiriami antihistamininiai vaistai.

Gydytoja Ž. Korsakienė sako, kad neretai alergijos simptomus pajutę žmonės tiesiog nueina į vaistinę ir nusiperka „ko nors nuo alergijos“. Tai – didelė klaida, nes tokia savigyda gali tik dar labiau pakenkti.

Dažniausia klaida, ypač tarp paauglių, – nesaikingai vartojami nosies gleivinės kraujagysles sutraukiantys vaistai, kurie vaistinėje parduodami be recepto ir plačiai reklamuojami žiniasklaidoje. Tokie purškalai greitai sumažina slogos simptomus, tačiau neveikia paties alergijos mechanizmo, taip pat nemažina alergeno sukelto gleivinės uždegimo. Besaikis tokių vaistų vartojimas galiausiai sukelia medikamentinę slogą, kurią išgydyti itin sunku.

Jei nosis varva dėl alergijos, dera pirkti gydytojo rekomenduotus alerginį rinitą slopinančius vaistus. Tokie nosies purškalai tikrai veikia, nors jų poveikis ir lėtesnis, be to, jie tausoja nosies gleivinę.

Dar viena klaida – vartoti senos kartos vaistus, turinčius nemažą šalutinį poveikį. Pasenęs, bet dar gana populiarus yra vaistinis preparatas „Tavegyl“. Jo šalutinis poveikis ypač kenkia vaikams: sutrikdo jų miego ciklą, neigiamai veikia raidą, vaikai gali tapti hiperaktyvūs.

Imunoterapija: lėtai, bet užtikrintai
Šiuolaikinėmis priemonėmis galima ne tik nuslopinti alergijos simptomus, bet ir visiškai šią ligą išgydyti. Naujausias ir pažangiausias gydymas yra specifinė imunoterapija, taip vadinami skiepai nuo alergijos. Pagrindinis imunoterapijos principas – gydymas mažomis natūraliomis alergenų dozėmis, kad organizmas priprastų prie alergeno ir nereaguotų į aplinkoje esančias alergizuojančias medžiagas.

Tai yra individualus, kiekvienam pacientui pritaikytas gydymas. Tiksliai apskaičiuotos alergeno dozės leidžiamos po oda arba skiriamas tirpalas po liežuviu. Greitai rinkoje turėtų atsirasti ir tablečių. Pirmieji gydymo rezultatai pastebimi jau po pusmečio. Tačiau reikia žinoti, kad šis gydymas tęsiamas 3–5 m., todėl itin svarbi paciento motyvacija ir kantrybė.
Imunoterapijos poveikis tęsiasi 5–10 m. – sumažėja arba visiškai išnyksta alergijos požymiai, sumažėja simptominių vaistų poreikis. Šis gydymo būdas padeda išvengti bronchų astmos vystymosi, apsaugo nuo naujų alergijų atsiradimo. Imunoterapija ypač tinka žmonėms, kenčiantiems nuo žiedadulkių sukeliamos alergijos, taip pat alergijos, kurią sukelia namų dulkių erkutės ar naminiai gyvūnai – šunys, katės. Specifinė imunoterapija labai veiksminga vapsvų ar bičių įkandimams alergiškiems asmenims.

Kentėti neverta ir pavojinga
Alergija yra labai stiprus imuninės sistemos atsakas į kai kurias medžiagas – alergenus. Vieniems žmonėms jie neturi jokios įtakos, kitiems dėl alergenų netoleravimo išsivysto liga, išryškėja jos simptomai.

Šiuo metu yra įvairių hipotezių, bandančių paaiškinti, kodėl alerginiai susirgimai kamuoja vis daugiau žmonių. Viena įdomesnių yra ta, kad alergiją lemia vaikų auginimas ir priežiūra pernelyg sterilioje aplinkoje. Esą dėl tokios aplinkos organizmas atpranta pažinti ir kovoti su dirgikliais.

Taip pat yra pastebėta, kad polinkis susirgti alergija yra paveldimas. Teigiama, kad jei vienas iš tėvų serga alergine liga, tai vaikui susirgti tikimybė padidėja 2–3 kartus. Jeigu alergine liga serga abu tėvai, tikimybė, kad sirgs ir jų vaikas, išauga net iki 5 kartų.

Bet kokiu atveju alergijos simptomų ignoruoti negalima. Negydoma liga ne tik sukelia rimtų komplikacijų. Nesigydantį žmogų apninka vis naujos alergijos, dėl to labai nukenčia gyvenimo kokybė.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Ž. Korsakienė pastebi, kad alergijos kamuojamų žmonių srautas gydymo įstaigose nesenka. Kreipiasi ir tie pacientai, kurie alergijos simptomus ignoravo kelerius metus ir net kelis dešimtmečius. Neretam padeda paprasčiausios priemonės. Tuomet pacientai stebisi, kodėl gi jie taip ilgai gaišo ir kankinosi.

SVEIKATOS PUSLAPIO PARTNERIS

logo.lt

V. Grybo g. 32, Vilnius

Registracija ir informacija tel. (8 5) 233 3000 arba www.medcentras.lt 

Web Analytics