Šio savaitgalio TV3 laidoje „Lietuvos talentai“ vėl mus stebins jonavietis Antanas Kirvelevičius. Netrukus savo 75-metį švęsiantis vyras, vadinamas žmogumi-orkestru, į studiją vėl nusiveš septynis ar aštuonis instrumentus ir užburiančio konkurso scenoje kaip lygus su lygiais susirungs su gerokai už save jaunesniais varžovais, demonstruojančiais dainavimo, šokių, akrobatikos, magijos menus.
Antanas – iš prigimties muzikantas, jam nereikėjo gaišti laiką konservatorijose, menų fakultetuose. Būdamas 15–16 m., jau griežė kaimo gegužinėse. O kai sutaisė kito bernioko armonikos dumples ir iškeitė į ją savąją, panoro net gaminti instrumentus. Vis dėlto likimas skyrė jam statybininko, mūrininko amatą, kuris, žinia, gyvenime taip pat pravertė. Pamena, kaip įveikė pirmąjį savo „Dakaro ralį“, parlėkęs naujutėlaičiu motociklu „IŽ Jupiter“ iš Maskvos, kur tarnavo kariuomenėje, į gimtuosius Lazdijus. Vėliau, norėdamas padėti šeimai, nusidangino net į Krasnojarsko kraštą, stvėrėsi miško ruošos darbų ir po kelerių metų namo atvingiavo su paskutinės laidos „Volga“. Tiesa, dėl šeimyninių aplinkybių teko kuriam laikui primiršti muziką, pasinerti į buities rūpesčius. Vėliau sugrįžo prie savo armonikų, smuikų, savadarbių būgnų, išmoko net vienu ypu „pasikinkyti“ šešis instrumentus. Žiūrėk, sujungia armonikos laidelius su šimtamečiais cimbolais, lėkšte, žvangučiais, prie kojų prisitaiso mušamuosius ir tampa žmogumi-orkestru. Ne veltui jonaviečiai tokiu vardu ir praminė. O komplimentai Antanui, turbūt kaip ir kiekvienam žmogui, patinka, jis dar labiau pasistengia, įrodydamas, kad groti liaudies instrumentais didelių mokslų nereikia – užtenka klausos ir fantazijos.
2007 m. Antanas subūrė kapelą „Lankesa“, kurioje dabar vienuolika griežėjų ir dainininkų. Nusipirko mikroautobusą, kad galėtų su kolektyvu važinėti po Lietuvą ir ne vien po ją. 2011 m. Šiauliuose vykusioje šventėje „Ant rubežiaus“ pelnė „Muzikantų muzikanto“ nominaciją. 2012 m., su savo lankesiškiais įsijungęs į geriausių šalies kapelų eitynes, Trijų Karalių šventės proga perėjo Laisvės alėja. Per metus, žiūrėk, surengia per 80 koncertų, aplanko Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos scenas. Ypač visiems įsimintinas tarptautinis festivalis „Kaziuk, pagrok man valsų“, Punske – duonos, pieno ir medaus šventė, Zarasuose nuskambėjęs „Mėnuo Juodaragis“, kuriame „Lankesa“ susitiko, rodos, su viso pasaulio liaudies muzikantais. O kokios nepamirštamos 2011-ųjų akimirkos, kai jonaviečiui įteikė medalį Prezidentas Valdas Adamkus, o padėką už kūrybingumą ištiesė garbusis Jonas Trijonis. Dabar Antano namuose iš viso puikuojasi apie 200 padėkų, diplomų, įvertinimų.
Nepamiršta Antanas ir savo vaikystės užgaidos – taisyti, gaminti muzikos instrumentus. Jo namų kolekcijoje – per 100 instrumentų, iš kurių ne vienas – paties rankų darbo tvarinys. Sunku pasakyti, kas kolekcijos pažiba. Galbūt austriška penkių tonacijų armonikėlė, gal penkiaeilis 19 bosų 5 tonacijų bajanas, vienintelis toks Lietuvoje. O gal tampri bandonija, su kuria meistras sutrenkia „Antano polką“.
Iki savo 75-mečio (dar yra laiko) Antanas pasiryžęs surengti 500 koncertų. Gražu, kad visur jis garsina Jonavos vardą. Jo rankomis iš dviejų armonikų sudurtas instrumentas tviska užrašu „Jonava“. Tai gal jau anksčiau pastebėjo televizijos laidos „Duokim garo“ žiūrovai, kur Antanas nesyk apsilanko svečio teisėmis. O ar užkariaus A. Kirvelevičius komisijos ir žiūrovų simpatijas šį sekmadienį, ar surinks tiek balsų, kad galėtų patekti į pusfinalį? Tikėkime, kad už mūsų žmogų-orkestrą balsuos ir daug jonaviečių. Juk negalėjo apsirikti pati Zita Kelmickaitė, apsilankiusi maestro namuose, nustebusi ir paraginusi „Antanai, eikite į sceną, jūs – tikras liaudies talentas!“
Milda Užkurytė
