Vasario 16-osios išvakarėse Jonavos krašto muziejuje apsilankęs VDU prof. dr. Jonas Vaičenonis priminė dažnai pamirštamą mūsų kovų už valstybingumo išsaugojimą laikotarpį, o Dailės skyriuje atidaryta teminė paroda apie nepriklausomos Lietuvos Prezidentą Aleksandrą Stulginskį.
Istorijos mokslų daktaras, profesorius J. Vaičenonis pastebėjo, kad kalbant apie Lietuvos valstybingumo gynimą ir svarbiausias mūsų tautos istorines kovas, dažnai dėmesys yra koncentruojamas ne į tuos dalykus, nuošalėje paliekant daug didesnę įtaką šiuolaikiniams procesams turinčius istorinius įvykius ir jų pasekmes. Pranešime „Lietuvos karių kovos ginant valstybingumą“ jis ypač akcentavo prieš beveik pusę tūkstantmečio prasidėjusias kovas prieš susivienijusią Rusiją, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai tęsiasi iki šiol.
Populiariojoje istorijoje itin daug kalbama apie Žalgirio mūšį, kuris tapatinamas su mūsų protėvių, gynusių lietuviškas žemes, pergalės ir galios simboliu. Profesoriaus nuomone, apie jį kalbama per daug: „Tuo metu ordinas, dabartinės Vokietijos pirmtakas, buvo pagrindinis mūsų priešas, prieš kurį intensyvios kovos vyko apie 200 m. Turbūt simboliška, kad mes su vokiečiais šiandieną stovime vienoje barikadų pusėje. Dabar jie čia, visai šalia Jonavos, gyvena Rukloje ir po NATO vėliava kartu su lietuviais tarnauja, gindami mūsų šalį.“
„Atsakymas į klausimą, kodėl taip dažnai kalbame apie Žalgirio mūšį, yra labai paprastas ir glūdi būtent mūsų okupaciniame laikotarpyje. Per 50 m. trukusį sovietinės okupacijos laikotarpį kariuomenės istorija ir panašūs dalykai buvo bandomi ištrinti iš atminties“, – teigia profesorius. Tuo metu istorikams buvo leidžiama tyrinėti tik kai kurias, su oficialiąja ideologija nesikertančias temas, o ypač buvo skatinami kovų su kryžiuočiais laikotarpio tyrimai, ordiną pateikiant kaip Vakarų pasaulio atstovą, kėlusį grėsmę mūsų išlikimui. „Dabar mes įžengėme į visai kitą pasaulį, tapome tos Vakarų Europos dalimi, tačiau tas impulsas, atėjęs iš sovietmečio, išlaiko savo tęstinumą.“
Artėjant Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui, profesorius siūlo atsiriboti nuo visuomenėje įsigalėjusių valstybingumo sampratų ir okupacijos kontekste susiformavusių lietuvių tautos istorinių naratyvų bei pažvelgti, ką tikrai išskirtinio turime savo krašto gynybos istorijoje: „Toks iš sovietmečio atkeliavęs siauras istorijos suvokimas meta šešėlį ir šešėlyje palieka kitus dalykus, kurie, manau, šiuo metu yra labai svarbūs ir reikšmingi. Šešėlyje atsiduria Lietuvos kova su Rusija, kuri trunka daugiau nei 500 m. ir tęsiasi šiandieną.“
Kovas su Rusija, kaip išskirtinę savo istorijos dalį, dažnai pamini lenkai, tapatindami lenkų ir lietuvių jungtinės husarų kariuomenės kovas su grynai lenkiška istorija, bet pažvelgus atidžiau, pastebėtume, kad ten labai didelė dalis Lietuvos istorijos dalis – būtent to užmirštojo Abiejų Tautų Respublikos gyvavimo laikotarpio istorijos, o lenkų pergalės prieš Rusijos imperiją kartu buvo ir lietuvių pergalės. Būtent jų pagalba garsiajame Oršos mūšyje Lietuvos kariuomenė įveikė kelis kartus didesnes Rusijos pajėgas. Profesoriaus manymu, būtent šioji ir kitos pergalės prieš Maskvos karius turi ypatingą svarbą mūsų istorijai.
Paminint 99-ąjį atkurtos valstybės gimtadienį, prisimenamas ir vienas pirmųjų jos vadovų – Prezidentas Aleksandras Stulginskis. Prieš savaitę Krašto muziejuje atidaryta Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune paroda „Gimęs tai vietai ir toms pareigoms: Prezidentas Aleksandras Stulginskis (1922–1926 m.)“. Čia galima sužinoti įdomių faktų tiek apie bendrą politinę situaciją Europoje, tiek intriguojančių detalių apie tuometinės prezidentūros veiklą ir paties A. Stulginskio, kuris dar buvo žinomas, kaip vienas jauniausių šalies lyderių, asmeninį gyvenimą. Paroda veiks iki kovo 9 d.
Renata Kilinskaitė
