Ir ko gi man taip nesiseka gyvenime? Ko ta rupūžė – laimė vis apleidžia dalios kiemą, – Barbora sniaukroja, taškosi sūriu skystimu, – Tik sutinku dorą vyrą, atrodo, aistros liejasi per kraštus, protas tiktai padirbdina keturis sparnus, įsuka jausmus taip, širdis lyg malūnas, vėjo pagautas, ūžauja. Bet, tik praeis kokis pora – trejetą metelių ir kišk po velėna. Ir kuo gi tam Dievuliui nusikaltau? Rodos, šėriau kaip kokį bajorą, mylavau net visu glėbiu, o čia... dūdos pliast ir nugrojo.
Наближається одне з найголовніших і значущих українських державних свят – День Незалежності України. Це свято відзначається щороку на честь ухвалення Верховною Радою УРСР 24 серпня 1991 року Акту проголошення незалежності України, який підтвердив наш народ на Всеукраїнському референдумі 1 грудня того ж року.
Karštą vasaros dieną sėdėjau po raudonu tiltu, žvelgdamas į prieš mane atsivėrusią miesto panoramą. Mano akis lydėjo neįprastas įvykis - jonaviečio nardymas upe, o ausis nuolat užpildydavo pravažiuojančių mašinų sukeliami, į dunksėjimą panašūs, garsai, lyg būčiau pulsuojančio miesto širdyje. Vaizdo, kvapo ir garsų fone mintyse iškilo svarbus klausimas - koks yra jonaviečio santykis su upe?
Savaitgalį Jonavos Ramybės skvere vykusiame šeimų piknike apsilankę jonaviškiai ir miesto svečiai ne tik pramogavo, bet ir domėjosi tvaria mada bei prisiminė, kaip teisingai rūšiuoti atliekas. „Atiduotuvių kieme“ jie taip pat galėjo palikti arba išsimainyti „išaugtus“ daiktus: žaislus, rūbus, avalynę, bižuteriją. Tai ypač aktualu šeimoms, kuriose augant vaikams nebereikalingų daiktų susikaupia tikrai nemažai.
Renginiai, skirti Skarulių Šv. Onos bažnyčios 400 metų sukakčiai paminėti, pasiekė kulminaciją – liepos 24-ąją šiam jubiliejui buvo skirti Šv. Onos atlaidai. Šv. Mišias aukojo kardinolas Sigitas Tamkevičius, talkinamas monsinjoro Vytauto Grigaravičiaus, prieš kelis dešimtmečius tarnavusio Jonavoje, bei klebono kun. Audriaus Mikitiuko, Jonavos kraštui paskyrusio vienuolika metų tarnystės.
Kiekvienam augalui, kad jis galėtų gyventi, reikalingos tvirtos, ilgos, ištvermingos šaknys ir gerai išsivystę žali lapai, kadangi visi augalai minta vienodai: lapai “gaudo” iš oro anglies dioksidą, o šaknys “pumpuoja” vandenį iš žemės ir indais varo jį aukštyn. Tačiau yra pasaulyje keistų stebuklų – kai kurie augalai vis dėlto puikiai gyvuoja be šaknų, be lapų ir dar išskleidžia tokį ypatingą žiedą, kokio niekas gyvenime nėra matęs.
Ne visos knygos apie Jonavos žydų gyvenimus ir likimus pasiekia mūsų krašto skaitytojus. Dalis tokių leidinių būna žinomi tik siauram skaitytojų ratui. Turbūt nedaugelis skaitė ir tarpukariu Jonavoje dirbusio gydytojo Grigorijaus Rano dukters Žanos Ranaitės-Čarnienės knygą „Neįtikėtina tiesa“, nors ši knyga išleista dar 1994 m. ir išversta į lietuvių, rusų, italų ir anglų kalbas. Tai pasakojimas apie Ranų šeimos gyvenimą, kurio dalis prabėgo Jonavoje.
Jonavos kultūros centro Meno galerijoje liepos 4 d. – rugpjūčio 5 d. vyksta Mariaus Jonučio paroda „SPALVOTA“.
Natalijos Donskajos tapybos darbų paroda Jonavos kultūros centro foje veikia nuo 2022-07-01 iki 2022-08-01 d.
