Senoliai sakydavo, kad Velykų sekmadienis yra tokia šventa diena, jog ir šiaudo nuo žemės negalima pakelti. Šventinių  valgių valgymas prasidėdavo nuo kiaušinio, kurį pats šeimininkas nulupdavo, supjaustydavo į tiek dalių, kiek namuose yra žmonių, ir padalindavo visiems. Archajiškas Velykų stalo patiekalas – kiaulės galva. Sukdavo ir slėgdavo kiaulės karkas, virdavo šaltieną. Paplitęs ir keptas kugelis su kiaulės kojomis. „Velykoms būtinai kepama mielinė pynė, pabarstyta riešutais ar aguonomis. Pyragų tik per Velykas ir pavalgydavom iki soties ”, - prisimena Jonavos krašto pateikėjai.

Skarulių Šv. Onos bažnyčiai šiemet sukanka 400. Šiai sukakčiai paminėti Jonavoje numatyta visus metus truksianti renginių programa. „Jei bažnyčios skliautai prabiltų“ – vienas iš renginių, balandžio 7 d. vykęs Jonavos viešosios bibliotekos Rimkų filiale.

Per Lietuvą keliauja vestuviniai sodai su paukščiukais. Neseniai jie įsikūrė Jonavos kultūros centro Krašto muziejuje, ką tik statybininkų prikeltoje archaiškos arklių pašto stoties dalyje, ir kviečia kiekvieną užsukti į vidų, stabtelėti šių nepaprastų šiaudinių dirbinių paunksmėje.

Geriausi  mūsų krašto padavimai, sakmės yra susiję su piliakalniais.  Jokie kiti senovės paminklai neatidengia tiek daug paslapčių kaip nūnai supilti kalnai. Dabartiniais laikais jie visi turi savo vardus, dažniausiai atitinkančius vietovės pavadinimą, tačiau vietiniai žmonės savo mėgstamas vietas dar vadina ir mitologinę prasmę turinčiais vardais arba tiesiog gynybiniais įvardijimais, kaip antai pilės, pilaitės, užpiliai, papiliai ir t.t. Pasižvalgykime po Jonavos rajone Šilų seniūnijoje esantį Milžinų kalną.