Karantino metu Jonavos rajono poezijos klubo „Šaltinis“ nariai nesėdi tarp keturių sienų, bet išleidžia mintis „pasiganyti“ po savo dvasines erdves. Gimsta eilėraščiai, randasi noras juos sudėlioti į knygas, suteikti malonumą tiems, kuriems poezija – tai pats maloniausias sapnas.

Jau keli mėnesiai, kai dėl karantino nuščiuvo ir Jonavos kultūros centro salės, nedirba kasa, tačiau kultūrnešiai savo veiklos nesustabdo, bendrauja su renginių pasiilgusiais jonaviečiais ir puoselėja naujus sumanymus. O štai Meno galerijoje lankytojų laukia Eugenijaus Lugovojaus grafikos paroda „Laiko atspindžiai“.

Iš visų amatų Lietuvos kaime svarbiausias buvo medžio apdirbimas. Tai lėmė gamtinės sąlygos. Tradicinę lietuvių liaudies kultūrą  galima laikyti medžio kultūra: mediniai trobesiai, baldai, mediniai darbo įrankiai, žaislai. Dažnas valstietis, turėjęs varstotą, pameistraudavo ne tik sau, bet ir kaimynams.

Gegužė – poezijos pavasarių mėnuo. Lietuvoje šis renginys vykdavo kiekvienais metais įvairiuose šalies kampeliuose. Šventės „Kai žiedlapiais sninga“, vėliau pavadintos „Pavasario valsu“, kasmet buvo rengiamos ir Jonavoje. 2020-ųjų pavasaris – išskirtinis, nes grėsminga koronaviruso pandemija, išplitusi po visą pasaulį, užkirto kelią susitikimams, bendravimui ir poezijos skaitymams.