Rugpjūčio 23-iąją visa Lietuva šventė Baltijos kelio 30-metį. Ši sukaktis iškilmingai paminėta ne tik mūsų valstybėje, bet ir Latvijoje bei Estijoje. Baltijos kelio jubiliejui neliko abejingi ir Jonavos krašto gyventojai – nemažai jų aplankė tą vietą, kurioje prieš tris dešimtmečius susikabino rankomis daugiatūkstantinėje žmonių grandinėje, o vakarėjant miestiečiai susirinko į šventinį renginį miesto centre, Sąjūdžio aikštėje.
Praėjusį penktadienį Jonavos sporto arenoje rinkosi šaškių mėgėjai, kurie tą dieną savo žaidimu nusprendė paminėti „Baltijos kelio“ trisdešimtmetį“. Į turnyrą suvažiavo net 39 šios sporto šakos entuziastai. Šiame turnyre varžėsi ne tik šeimininkai, bet atvyko šaškininkai iš Kauno, Anykščių, Ukmergės, Elektrėnų, Alytaus, Kupiškio, Marijampolės ar net Pasvalio.
2019 metų Lietuvos futbolo federacijos (LFF) pirmosios lygos čempionate nebedalyvaujant Kauno „Stumbrui B“, šiuo metu žaidžia 15 komandų. Praėjusią savaitę buvo sužaisti 21-ojo turo susitikimai. Būtent po jų gan stipriai savo pozicijas prarado FK „Jonava“. Eisvino Utyros treniruojama Jonavos komanda šio turo rungtynes žaidė Šiauliuose su futbolo akademijos vienuolike.
2019 metų Lietuvos futbolo federacijos (LFF) senjorų (35+) futbolo pirmenybių Aukštaitijos regione varžosi keturios komandos, kurios sužaidė septintojo turo susitikimus. Tai reiškia, kad prasidėjo trečiasis ratas ir ekipos sužais dar po trejas rungtynes.
Užtikrintai link finišo tiesiosios žingsniuoja dvi pirmaujančios ekipos, siekiančios pirmosios pozicijos. Rajono mažojo (7x7) futbolo pirmenybėse prasidėjo trečiojo rato kovos, kuriose žaidžia pirmąsias keturias vietas užėmusios ekipos. Kitos dvi komandos varžosi dėl penktosios vietos.
1989 m. rugpjūčio 23 d. daugiau nei 2 milijonai laisvės ištroškusių trijų Baltijos šalių gyventojų padarė tai kas nebuvo pakartota pasaulio istorijoje nei iki tada, nei po to. Tai buvo didžiausias protesto renginys per visa Tarybų Sąjungos istoriją, o taip pat įvykis patekęs į Gineso rekordų knygą. Baltijos Kelias taip pat yra viena iš trijų UNESCO „pasaulio atminčių“, kurias Lietuva įnešė į pasaulio istoriją (kitos dvi - Liublino Unijos dokumentas ir Radvilos Našlaitėlio laiškai).
Žiežmarių ir Biržų istorijos, kuomet bendruomenės nesutiko į savo kaimynystę priimti tėvų globos netekusių vaikų ir žmonių su proto ar psichikos negalia, retą paliko abejingą. Institucinės globos pertvarką ir jos procesus Kauno regiono pertvarkos procesų ekspertė Brigita Gaižauskienė vadina vertybių pasitikrinimu. Ar mums visiems prioritetinė vertybė yra žmogus, bendruomenėje esantis arba norintis būti joje, jo laisvė, orumas, savarankiškumas, laisvė pasirinkti, teisė dirbti. Pokalbis su ja – apie globos namų pertvarką ir situaciją Kauno regione.
