Balandžio mėnesį startavo Lietuvos kultūros tarybos dalinai finansuotas  projektas „Medžio kultūra“. Vienas kertinių projekto darbų – kryždirbystės objektų fiksavimas. Projekto vykdymo laikotarpiu planuojama surengti 8 etnografines išvykas, parengti 8 video siužetus/pasakojimus apie Jonavos krašto senojo drožybos amato puoselėtojus, surengti 3 paskaitas, 2 parodas, 15 kūrybinių dirbtuvių, 5 susitikimus su skulptoriais, organizuoti medžio drožėjų plenerą „Samulevičių menininkams atminti“.

Jonavą netruko apskrieti žinia, kad balandžio 13-ąją Panerių g. 21 namo viename bute rastas vyro kūnas su durtinėmis žaizdomis. Į įvykio vietą atskubėję keturi policijos ekipažai čia triūsė iki pavakarės, o lavoną išvežė ritualines paslaugas teikiančios įmonės katafalkas.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad vakcinos nuo koronaviruso (COVID-19) apsaugo nuo simptominės COVID-19 ligos ir, svarbiausia, nuo jos sunkių formų bei mirties, tačiau paskiepyti žmonės gali užsikrėsti ir patys, nejausdami jokių infekcijos požymių kurį laiką būti tyliais viruso nešiotojais ir platinti virusą kitiems asmenims.

Akcijoje „Iš širdies į praeitį” dalyvavę trys Jonavos rajono moksleiviai apdovanoti „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ padėkomis. Specialia padėka apdovanota ir Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazija.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - Kauno AVMI) primena, kad gyventojai, kurie 2020 m. vykdė individualią veiklą, įtrauktą į ribojamų veiklų sąrašą, gali teikti paraišką negrąžintinai subsidijai gauti. Kauno apskrityje šia pagalbos priemone jau pasinaudojo apie 950 asmenų, jų sąskaitas papildė beveik 202 tūkst. eurų: Kaune subsidijas gavo 539 individualią veiklą vykdantys gyventojai, Kauno r. – 164, Jonavos r. – 71, Kėdainių r. - 71, Raseinių r. – 46, Kaišiadorių r. – 27, Prienų r. – 24, Birštone – 7. Į dažniausiai užduodamus klausimus apie subsidijas dirbantiems savarankiškai atsako Kauno AVMI viršininkė Judita Stankienė.

Pridėkim ranką prie širdies ir prisipažinkim sau: esame išlepę ir norime vis daugiau. Ateiname į spalvingas šventes, kur viskas sustyguota nematomos rankos, ilsimės, linksminamės (vis tiek pandemija kada nors baigsis!), nepagalvodami, kiek triūso, bemiegių naktų, įtampos ir nervų kultūrnešiams kainavo tie įspūdingi renginiai. Švelniai tariant, kas švenčia, o kas įtemptai dirba.

Tai, ką prisimename, galima pavadinti dvasinės kultūros dalele. Senosios kartos pastangomis perduodama tai, ko mes neprisimename, ko nežinome. Gaila, laiku neatkreipę dėmesio į detales, vėliau nusižengiame autentiškai įvykių eigai, iškraipome tikrovę. Todėl senolių pasakojimai neretai prilygsta amžininkų paliudijimams, tampa kraštotyrininkų užrašytu dvasiniu palikimu.

Javus auginantys ūkininkai pavasarį susiduria su keliomis augalų apsaugos problemomis, kurios išspręsti reikia ir agronominių žinių, ir gerų produktų, ir palankių orų sąlygų, kurios, deja, nuo žmogaus norų nepriklauso. Žemdirbiams tenka prie gamtos prisitaikyti.